Baidarplaukis Šalčios vingiais

Dalyviai: Justina, Justas (organizatoriai), Girvydas, Milda, Žilvinas, Indrė, Saulė ir Aistė Z

Kai kada ateina metas, kai kojos nori pailsėti ir reikia rankas įdarbinti. Tad vieną trečiadienio vakarą begalvodami, kur čia išvykus ir ką pamačius, aš ir Justas nusprendėm šokt į baidares ir pairkluot. Išsirinkom upę, kuri atrodė smagi ir įdomi - Šalčią. Taigi, po geros savaitėlės penktadienio vakare, susirinkom prie rūsio baidarių ištraukti, šmutkes susirinkti ir pajudėjom link neaiškios nakvynės vietos. Neaiškios, nes nebuvo aišku, ką tiksliai rasime, ar galėsim privažiuoti prie upės pakankamai arti. Atvažiavus į preliminarią vietą buvo aišku, kad ji netinkama, bet buvo kitas variantas. Tad nuvažiavom prie kitos vietos. O čia radome nedidelę aikštelę su suoliuku ir laužaviete ir daug šiukšlių, ir griuvėsius. Neturint kito pasirinkimo, įlindom kiek giliau į miškelį, pasistatėm palapines, bet nusprendėm laužo nebekurti. Sulindom visi į vieną palapinę ir paplepėjome, kol kitas ekipažas beveik užmigo ir išėjo į savo palapinę. O mūsiškis ekipažas uzurpavęs visą kitą palapinę dar ilgai rėkavo, dainavo, juokėsi... Kitą vakarą atstumas tarp palapinių buvo padidintas.
Taigi, galiausiai nuėjome miegoti. Rytą pabudau anksti ir ilgai varčiausi jau nebegalėdama užmigti. Tad atsikėliau, pasimėgavau ramybe ir staiga žemę paklojusiu sniegu. Užkūriau laužą, ir tik tada pradėjau visus žadinti. Galiausiai išsikrapštėm nelabai greitai. Mes su Girvydu suvažinėjom su mašinom, kad paliktume vieną finišo gale, netoli Valkininkų. Startas buvo Gerviškės. Kiti krapštėsi su savo daiktais ir gamino maistą.
Galiausiai pajudėjome, tačiau kiek per vėlai. Susidarė Girvydo ir Mildos, Justo ir Aistės, Indrės ir Saulės, ir mano, ir Žilvino baidarių "ekipažai". Startuojam! Neilgai trukus visi užstrigom ties nukritusiais medžiais, per kuriuos nebuvo įmanoma praplaukti. Šią pirmą kliūtį įveikėm su mūsų vyrų jėga kirvio pagalba. Šakos buvo nukapotos ir mes galėjom sėkmingai pralįst per kliūtį. Vėliau tų kliūčių buvo daugiau ir įvairių. Upė pasirodė tikrai įdomi - labai labai vingiuota, vietomis siaura, kai kur praplatėjanti. Nemažai prikritusių medžių - vienus buvo lengva praplaukti, kiti pareikalaudavo daugiau pastangų. Teko ir draugams ištiesti ranką, kai jau buvo neviltis atėjusi. Neskaitant pačios upės įdomumo, oras šeštadienį taip pat buvo ypatingas ir permainingas - ir saulė buvo išlindusi, ir vėjo gavom stipraus ir snigti buvo ne kartą pradėję. Deja, šeštadienio eigoje paaiškėjo, kad užsidėtas finišas pranoko mūsų jėgas, tad kitą dieną planas buvo pakeistas. Girvydas su Justu kitą rytą išplaukė pirmieji ir plaukė iki Žygmantiškių (tarpinio taško) be pietų. Iš ten bėgo (arba ėjo) iki Valkininkų, kur buvo palikta mašina ir suvažinėjo iki kitos mašinos ir atgal iki Žygmantiškių. Viskas tuo tarpu kai mes per daug neskubėdami ir mėgaudamiesi giedru oru ir saule toliau plaukėm Šalčios vingiais. Sustojome ir papietauti, pasišildėm prie laužo, pašokom Asilą ir Himalajus, pabėgiojom, kad atgautume šilumą sustingusiose kojose ir toliau judėjom link Žygmantiškių.
Nors atrodė, kad Žygmantiškės dar toli, bet iki jų laikas jau neprailgo. Kai atplaukėm neužilgo atvažiavo ir Girvydas su Justu ir su ledais (niam niam!!). Didelis ačiū jiems!
Susinešėm, susidėjom daiktus, prisitvirtinom baidares ir pasukom namų link. Reziume, plaukimas buvo tikrai smagus, nors šeštadienį vakare buvo kiek per šalta plaukti. Tačiau turėjom labai įdomų orą, smagią vingiuotą upę ir puikią draugų kompaniją - geras derinys įsimintinam savaitgaliui!
-Justina