Stiprus plaukimas Siesartim

Laikas: 2015-07- 18-19
Vieta: Siesartis
Dalyviai: Paulius L, Vytautė, Andrejus, Lukas, Vilma, Laura U., Marius, Paulius

Nors plaukėm prieš geras porą savaičių, įspūdžiai seka žygio dalyvius dar ir šiandien. Todėl nesunku atgaivinti mintyse žygio eigą ir papasakoti apie ją visiems suinteresuotiems skaityti. Šeštadienio ryte susirinkome aštuoniese – vardinsiu plaukiančiųjų poras – Andrejus ir Lukas (vyriška greitaeigė baidarė), Vilma ir pirmąkart su ąžuolais plaukianti Lokio sesutė (užkrito vardas) (nors ir moteriška, bet labai pajėgi ir konkurencinga baidarė), Paulius ir Marius (rūkstanti, neskubanti ir fotografuojanti baidarė) ir Lokys ir aš (Vytautė) (beplepančiu galu ir besiklausančiu priekiu baidarė). Su paklajojimais miško takeliais atvykome į starto vietą. Neilgtrukus srovės pagauti nuplaukėme judriu ir spalvingu Siesarčiu. Sutikome daug: kitų baidarininkų, vandens paukščių, užvartų ir seklumų. Preliminariais skaičiavimais pirmą dieną nuplaukėm apie 20 km. Apsistojome, kai kurių džiaugsmui, labai patogioje, lygioje ir su agrastų krūmu pašonėje pievelėje – Lauros sodybos kieme. Visi privalumai – pavėsinė nuo lietaus stalo žaidimams, daržinė norintiems pasislėpti nuo rytinės saulės ir būdelė su širdele. Pievelėje išsiteko palapinė ir palapiniukas (foto), atsirado vietos ir laužui šalia daržo, ant kurio virėm ąžuolietišką vakarienę ir pusryčius. Atsivėsinimui važiavome išsimaudyti iki Alaušo ežero. Sekmadienis buvo daug žadantis ir pasiteisino – įveikėme apie 30 km su įplaukimu į Šventąją. Įstrigo labai skanus arbūzas ir suabejojimas dėl srovės krypties įplaukus į Šventają. Namo išjudėjome iš Ukmergės jau vakarop. Su gera nuotaika ir kaip po gerų mini atostogų.

Vytautė