Kelionė baidarėmis Strėva

Laikas: 2015-06 - 13-14
Vieta: Strėva
Dalyviai: Akvilė Gerulskytė (vadė), Romas Lukas, Mindaugas Kavaliauskas, Vytautė Skuolytė, Monika Vanagaitė, Marius Alešiūnas

Kelionė truko 35 km, 2 dienas.

Kelionė prasidėjo ankstų šeštadienio rytą, kai, bekeliant baidares ant mašinų, mus pasitiko nedidelis lietutis. Šiltas, smarkus, toks iškart nuteikiantis linksmai dienai.

Nuvažiavome į Kudonis. Kraunant kuprines, palapines ir visus kitus daiktus į baidares išlindo šiukšlių maišų trūkumas. Su nerimu pabaigėm krauti "saugiai" supakuotus į baidarę ir išskubėjome. Arba dabar - arba negreit (už mūsų buvo 30 žmonių būrys). Priminimas: įsigyti daugiau neperšlampamų maišų.



Patekome į sraunią upę, todėl gerai nusiteikę leidomės žemyn, apiplaukdami medžius ir akmenis. Kol nepriplaukėme medžio, užvirtusio išilgai upės. Pirmasis jį įveikti susiruošė Mindaugas, bandydamas pralysti tarp kelių šakų... :) Įstrigo. Akvilė su Romu nieko nelaukdami įsibėgėjo ir bandė peršokti medį. Na, ir jie įstrigo ant jo. Šiek tiek pasikankinę persirito į kitą pusę sėkmingai. Po to ir Mindaugui pralindus pamatėme jo išmintingai pasirinkto kelio teisingumą, neužtrukome ir mes pralysti.

Pirmojo sustojimo vieta tapo užtvanka. Užsitempę valtis ant kranto ten papietavom, šiek tiek pailsėjom ir judėjom toliau. Tik čia dar teko šimtą kitą metrų valteles patempti pakrante - labai jau silpnai vanduo pro užtvanką skverbės.

Įveikę vieną kitą vingį atsidūrėme ilgoje tiesėje Žiežmarių link. Plaukiant tiesia, visiškai nesraunia upe tarp laukų, kur nėra į ką pasidairyti, pirmą kartą pasijuto nuovargis.
Pagaliau pasiekus Žiežmarius trumpai pailsėjom ir leidomės tolyn - dar ilgas kelias, o iki vakaro ne tiek jau daug liko. Upė rami, nors šiek tiek sraunesnė negu iki Žiežmarių, vienas vingis po kito.



Taip tol, kol nepasiekėme upės išplatėjimo - prasidėjo priešužtvankinės marios. Tokios ilgos, pailgos, gilios, su stovinčiu ir rūgstančiu vandeniu. Prasibrovę pro marias pasiekėme užtvanką, šiek tiek pailsėjome ir nusukome šalutiniu kanaliuku elektrinės link.

Čia vėl teko išlipti iš valčių ir persinešti baidares. Užtat iškarto prasidėjo smagumas - srauni, siaura, su daug posūkių, skardžių, akmenų ir medžių upė. Tačiau jau ir vakarėjo, ir šaltukas pradėjo jaustis, taigi pradėjome ieškoti vietos nakvynei. Greitai atradome tinkamą vietą - užsitempėme valtis, primušėme žolę.

Betraukiant daiktus niūri nuojauta pasitikrino - keli miegmaišiai ir palapinė permirkę (na, neskaitant dar kai kurių daiktų). Aišku, mums tai nesutrukdė šiltai apsirengti, pasistatyti palapines, pasidžiauti daiktus ir susėsti prie Romo įžiebto laužo valgyti Monikos paruoštos vakarienės. Ilgai nevakarojome - visi pavargę.

Kėlėmės pusę 8. Na, bent jau Marius su Monika (buvo atsakingi už rytinį laužą ir pusryčius). Papusryčiavę ir susidėję daiktus išplaukėme - sraunia linksma upe, pilna medžių, posūkių, skardžių ir akmenų.



Taip pasiekėme hidroakumuliacinės elektrinės marias, prie kurių stovėjo mūsų palikta mašina. Išsimaudėm paskutinį kartą (kai kurie ir pirmą), susidėjome daiktus, užtempėme baidares ant mašinų ir patraukėme atgal į Kauną. Bekeliaudami vos nepametėme baidarės, bet viskas baigėsi gerai.

Va tokia ir buvo mūsų kelionė.

Marius