Facebook


Videoteka


Wiki


Metraščiai  
Titulinis » Metraščiai  » 2013    
 
 

Draugystės žygis su VUŽK

Laikas: 2013-03-10/11
Vieta: Varkalabiškės - Rutkiškės - Aukštojo kalnas - Medininkai
Dalyviai: VUŽK komanda su Tadu Šidiškiu priešakyje. Ąžuolai – Jurgis, Jonas, Audrius, Greta, Vytas, Julija.

Kovo 11 – osios proga nusprendėme žygiuoti į Medininkus. Prisijungėme prie tąkart negausios VUŽK komandos. Atvykę autobusu, mes neturintys slidžių, turėjom klimpti per sniegą. Lyg vilkai dėjome pėdą į pėdą, bet užteko tų 500 metrų ėjimo per sniegą, kad suprastume, kam reikalingos slidės. Sukūrėme lauželį ir su vilniečiais pradėjome bendrauti geriausia kalba – dainomis. Vakare nuvykę į puikią sodybą prisišokom, šnekėjom, bendravom su žmonėmis, kurie kūrė žygeivių dainas, todėl turėjom unikalią galimybę patikslinti dainynėlio žodžius. Taip pat klausėmės intelektualios naktinės paskaitos – diskusijos tarp Jurgio ir vieno VU žygeivio. Antrą dieną užlipom į aukščiausius kalnus, o pargrįžę į Vilnių dalyvavome liaudies dainų koncerte.
Julija

Vėjas pūtė iš Šiaurės rytų, tad pakilus iš Lietuvos žemumų į aukštumas, vėjas pasidarė visai negailestingas. Pasikankinę pirmą dieną apsistojome Šturmo sodyboje. Kaupėme jėgas sekančiai dienai, nes viršūnės nusimatė negailestingos. Šiaip taip atsikėlę ryte vos sugebėjome pasiruošti šturmavimui. Apsižiūrėjom ir pamatėm, kad nepasiemėm deguonies aparatūros, bet nusprendėm surizikuoti ir vis tiek šturmuoti Lietuvos aukščiausius kalnus. O kaip sekėsi toliau, tegul papasakoja išgyvenusieji.
Miško Vaikis – Audrius

Įvykdėme neplanuotą „Draugystės“ žygį su VU žygeiviais. Jie mus pasitiko prie laužo su dainomis. Kartu keliavome į trobą, kur mus pasitiko šilumair svetingas šeimininkas – muzikantas.
Vytas

Taigi užsiropštėme ant Juozapinės kalno, kuris kadaise buvo aukščiausias kalnas ant Lietuvos. Tačiau po tikslių matavimų atrastas kitas kalnas, ir jį užvadino Aukštuojos kalnu. Užsiropštę šokome tradicinį Asilą. Tik šį kartą šokis buvo neįprastas. Sniego buvo daug ir jis sušalęs. Pradėjus suktis ratu, sniego pluta ištižo ir su kievienu žingsniu šokėjas pamažu klimpo į sniegą. Taip primalę šviežio sniego, nuo kalno leidomės Plentovoliu galutinai įsisavindami Europos fondų lėšas keliams tiesti.
Jonas


Į viršų