Užgavėnės Plateliuos

Laikas: 2013-02-12
Vieta: Plateliai
Dalyviai: Greta, Julija, Jonas, Audrius, Vytas, Žydrūnė, Viktorija ir klaipėdiečiai su Kipsu

Trenktis į Platelius švęsti užgavėnių tikrai buvo verta. Visas miestelis tądien tapo ubagų, čigonių, velnių ir kitokių biesų sostine. Apsirėdėm ir mes neatpažįstamai ir patraukėm po trobas. Kur beldėmės, ten priėmė. Jono akordeonas, klaipėdietės Aušrinės dainavimas ir mūsų pritarimas matyt patiko. Prisikalbėjom su vietiniais, prisiragavom įvairių rūšių blynų, prisidainavom. O vakarėjant prie Platelių ežero vyko užgavėnių vakaronė, kur susirinko apylinkių baubai žiemos varyt, mes prisijungėm. Ir čia dar ne viskas - po to aplankėm vienintelį Lietuvoje užgavėnių muziejų, apžiūrėjom kaukių parodą (kurioje puikavosi ir mūsų Kipso drožtos kaukės).

Užgavėnės Plateliuose yra reiškinys, kurį būtina patirti, kad suprastum, kas yra užgavėnės. Kitąmet grįšim!

Greta

O viskas buvo taip....
Kartą gyveno Vidas Vokietaitis ( Kipsas) arba kitaip visų žinomas linksmuolis, kompanijos siela, draugas. Sykį ir man teko susipažinti su šiuo žmogumi plaukiant Merkio upe. Tą kartą lyg viskas ir būtų pasibaigę, jei nebūčiau išgirdusi apie Plateliuose rengiamas užgavėnes! Be to, buvo Jonas M. ( Pagelba) kuris apie užgavėnes Plateliuose papasakojo daugiau.( Ahaa, pagalvoju mintyse, gal ir nieko būtų). Laikas ėjo... ir kur buvęs, kur nebuvęs pasklido gandas apie planuojamas užgavėnes Plateliuose, tą kartą su Jono busiku nulėkėme, ir ką gi, kaip liaudyje sakoma – „užkabino“. Tad ir šiais 2013m. nespjoviau į pasiūlymą vykti švęsti užgavėnių.

Antradienis. 7.00 aš ir draugė – grupiokė Viktorija U. laukiame Vilijampolės mikrorajone, Sąjungos aikštės pašonėje Jono. Kur buvęs, kur nebuvęs 20 – ies minučių bėgyje pasirodo jis su jau vadinamu Tadžik busu ir nuo Varnių gatvės dar pagriebę Juliją judame link Platelių. Nustebsite, tačiau kelionės niekada neprailgsta ir nebūna liūdnos, taip ir šį kartą. Su dainom, grojimais, pasakojimais ir susipažinimais nukankame į Platelius. Toliau – Ubagų štabas. Nežinote, kas tai? O gi tai, mūsų štabas! Mūsų tų, kurie keliavome po Platelių apylinkes, žydeliavome ir visaip kaip bendravome ir minėjome šią dieną. Nuvykę į Ubagų štabą, staigiai persirengiame, kad taptume įdomesni sau, ir patrauklesni aplinkiniams. Aš buvau užsidėjus raudoną suknelę, o Viktorija namų šeimininkė, nors labiau buvo panaši į čigonką, taigi, mums tai padėjo šokdinant gyventojus.
Taigi, persirengėme, užsidėjome kaukes ir pasiskirstėme į dvi grupeles. Jono ir Kipso, ir traukėme į Platelių apylikes.

Triukšmavome, dainavome, žygiavome per kelius ir keliukus, per kiemus ir gyvenvietes, ir užmatę stebinčius pro langą žmones, ar rūkstant iš kamino dūmus užeidavome į vidų. Iš tiesų, žmonės svetingi ir Užgavėnės šiame krašte didis įvykis. Man labiausiai įsimintina buvo tai, kad užėjus ir paklausus ar žmonėm Lietuvoje ir šiame krašte gyventi gera, jie dažniausiai atsakydavo – TAIP. Keista tai, kad žinant, lietuvių charakterį, mes mėgstame pasiskųsti( tiesa?) o štai čia esame pasitinkami linskma nuotaika, su šypsena veide! Turbūt nesuklysiu pasakydama, kad bene kiekvienoj troboj buvome vaišinami blynais. Ir kokių gi blynų nebuvo...ir mielinių, ir miltinių, ir mažų, ir didelių, ir su braškių uogiene, ir su mėlynių, ir atrodo, ko dar žmogus gali norėt, kai pamatai ir jauti jog ten kur užeini esi laukiamas. Na, žinoma, buvo žmonių, kurie gal ir nelabai laukė, tačiau kaip sakoma – išimtis tik patvirtina taisyklę.

Vakarėja. Pasivaikščioję, prisiragavę, prisirinkę įvairiausių vaišių suskubame grįžti į ubagų štabą, kur ruošiamės eitynėms. O eitynės iki morės čia irgi ne iš kelmo spirtos! Iš šios dalies, labiausiai įsiminiau, kad eitynės buvo ir mechanizuotos, ir raitos, ir apdainuotos, ir apgrotos akordionais, armonikom, žvangučiais, ir, žinoma, apeitos, o iš įvairių pusių blyksi fotoparatai ir filmavimo kameros. Taip, judėjome kokį 1km. Ir atsidūrėme įvykių centre, kur buvo morė, vyko žaidimai, rungtys, toliau vaišinama buvo blynais pyragaičiais ir kitais gardumynais. Mes savo programoje dainavome „Ciku – Caku“ ir „Oriukas šiandien nuostabus“. Manote šioje dalyje nebuvo nieko įsimintino? klystate! Niekaip iki dabar nepamiršiu, kaip ant didelio storo rasto buvo pakabinti prizai ir buvo rungtis, kas užsiropš ir tuos prizus nukabins. Ir ką Jūs galvojate? Visi kuo atkakliausiai bandė laimę, tačiau vienas vyrukas, pusnuogis, tik su glaudėmis išėjęs iš pirties užsiropštė į stulpą ir nukabino visus prizus. Čis iš minios pasigirsta garsios ovacijos ir plojimai. „Na, ir kietas“(pagalvoju mintyse).

Ir štai vakaras. Tamsu. Vyksta šokiai. Dega laužas. Po truputį visiem išsiskirsčius pajudame ir mes. Renginio organizatoriai dar kartą pakviečia mus pasisėdėti ir vedasi į vienintelį Lietuvoje užgavėnių muziejų, kur apstu kaukių padarytų įvairaus amžiaus vaikų, jaunuolių ir suaugusių žmonių.

Na, ir galiausiai, jei Jums dar maža nuoširdumo ir svetingumo tai pasakysiu, kad čia dar ne pabaiga, nes mes,ąžuolai esame kviečiami ne tik dar ir dar sudalyvauti užgavėnėse, bet ir į Plateliuose rengiamas Jonines, kur žmonės sako, kad linksmybių netrūksta ir čia! ;)

Žydrūnė Šegždaitė