Varžtas pas Akvilę

Laikas: 2013-02-08
Dalyviai: Akvilė, Romytė, Lokys, Brigita, Paulius ir Vilma, Monika, Marius, Indrė, Eglė, Aistė, Neringa, Audrius, Greta, Vytas, Jonas, Jurgita, Olga, Ugnė
Kitas žodžiais tariant nemažas kiekis įvairaus plauko ąžuoliečių.

Kur buvęs kur nebuvęs, kur prarytas, kur išspjautas klaidžiojo varžtas nežinomais keliais ir takeliais, kol Akvilė sumanė jį pasigauti ir išgelbėti. Sunku buvo pagauti – jis gi mažiukas toks vikrus, nenorėjo lengvai pasiduoti. Užspaudus jį į kampą buvo pasakyta – viskas pagyvensi dabar pas mane bute. Nuprausiu tave, su FAIRY nušveisiu, kad pagražėtum, maitinsiu, kad svorio neprarastum ir pasakosiu vakarais pasakas apie daugybę nuostabių namų, butų, kambarėlių, kuriuose dar galėsi apsigyventi.
Taip buvo vėl prisijaukintas varžtas...

Išlaikytą, nupenėtą varžtą buvo sumanyta perduoti į kitus, jo laukiančius ar kiek prisibijančius namus. Juk, ką gi reiškia turėti varžtą? Tai, kad pas tave, į tavo mažą ar didelį gyvenamąjį plotelį susirinks tiek žmonių, kiek dar jis nematė. Kiekvienas kažką atsineš, ranką prie masinio patiekalo gaminimo pridės, su kitais plepės, ateis savęs parodyti ir į kitus pasižiūrėti.

Akvilės trisdešimties kvadratų bute laimingai gyvenusio varžto išlydėtuvės į kitus namus buvo ypatingos. Ne šiaip koks dažnai skrandžio jaučiamas patiekalas pasirinktas, bet rytietiškos virtuvės atstovai – sušiai. Reikėjo ir varžtą su rytietiška virtuve supažindinti, ir visus susirinkusius pamokyti kaip pačiam pasigaminti, o ne tik „gatavą“ sušį suvalgyti.

Ir pradėjo rinktis potencialūs varžto perėmėjai. Kas su ryžiais, kas su avokadais, o kas ir jūros gėrybių atsinešė. Palyginkime: būna organizuojami kursai sušių gamybai, kur tikėtina nemažai sumoki ir gauni šiek tiek paragauti, o čia buvo pridaryti tiek, kad pilniausiai užkimšo plačius ir dažniausiai begalinius ąžuolietiškus pilvus. Kur glūdi paslaptis? Vyriausiosios šefės Romytės pamokyti, drįsome tiek visokių rūšių su visokiais įdarais prigaminti, kad net patys nustebome.

Valgėm, valgėm, valgėm ir dar kartą visi po vieną valgėm, o varžto kaip nėra,taip nėra. Mistika ir spėlionės prasidėjo,gal jau jis prarytas? O ir skrandis užkimštas nebenori daugiau nei vieno gabalėlio į save įsileisti....

Visiems su nerimu atsargiai kramtant, tarė Jurgita negarsiai: dar vieną, bet jei šitame varžto nebus, tai daugiau nevalgysiu. Ir ką jūs manot, varžtas pasigailėjo ir pasirodė, taigi turim naują varžto saugotoją. Gerai bus varžtui pas Jurgitą pagyventi. Butas po remonto, tik patariame per daug nesusidraugauti. Varžtui ilgas nusistovėjimas nepatinka – jis keliautojas ir nori kuo daugiau pasaulio pamatyti.
Išvada – laukiamas masinis žmonių antplūdis pas Jurgitą, o jai ūžduotis - garbingai perduoti varžtą į kitus namus.

Brigita

Nuotraukos galerijoje