KAUKAZAS. KAZBEKAS 2011

Vieta: Gruzija
Dalyviai: Dalyviai: Vadas - Artūras Semonavičius (ąžuoluose Valstietis), Linas Gustauskas, Ugnė Bužinskaitė (VU studentė)


Rugpjūčio 2-19 dienomis aš, Artūras (Valstietis) ir Ugnė buvome Gruzijoje, Kaukaze. Žygis buvo nerealus su daug daug įspūdžių. Tik atvykus į Tbilisį mus pasitiko Levanas ( žmogus pas kurį buvome apsistoję Tbilisyje) su sūnumi ir kol nuvažiavome iki jo namų, aprodė naktinį Tbilisį. Kitą rytą nuvykome į stotį ir iš ten jau pajudėjome link Kazbegi miestelio( dabar oficialus pavadinimas Stepantsminda, bet žmonės jį vadina Kazbegi). Ten apsistojome pas vietinį gyventoją Giją. Susirinkome reikalingus daiktus ir kitą rytą Gija su savo „Niva“ nuvežė mus netoli „Truso“ slėnio, kur planavom 5 dienas daryti aklimatizaciją. Užsimetę kuprines pradėjome savo žygį, viskas atrodė taip nauja, gražu ir neįtikėtina,ir kuo toliau tuo gražiau. Pirmąją dieną palengva kilome aukštyn ir pasiekę apie 2700m aukštį, prasibrovę pro bandą avių apsistojome nakvynei. O naktį užėjo tokia perkūnija ir lietus, jog galvojome, kad mus nuplaus su visa palapine. Ryte atsikėlus pradėjome lipti į Четрши (1B*, 3350) perėją. Oras buvo nelabai koks ir kaupėsi lietus, bet jis mums nesutrukdė, nes ilgai nelijo. Kuo aukčiau lipant tuo labiau atsiverdavo kraštovaizdis ir kuo skubiau norėjosi lipti aukštyn. Po pietų sulipus į perėją radome sniego ir pasidarėme ledų. Pirmą kartą tokių ragavau, bet buvo skanu! Kol Artūras su Ugne gamino vėlyvus pietus, as nubėgau apsižvalgyti ir paieškoti ežero, nes žemėlapyje jis buvo, nors piemuo kurį sutikome sakė, kad jo nėra. Ežeriukas buvo savo vietoje ir mes prie jo apsistojome nakvynei. Trečios dienos tikslas buvo pasiekti „Kelisado“ ežerą ir ten tiesiog pailseti. Jį priėjome labai greitai ir palikę kuprines nusprendėme pasivaikščioti aplink ežerą. Šią vietą pavadinome „Rojaus kampeliu“ ir prižadėjome, kad dar būtinai čia sugrįšime. Ketvirtąją dieną planavome nusileisti atgal į „Truso“ slėnį ir ten pernakvoti, bet pamačius ateinančius debesis nutarėme, kad geriau greitai nueisim likusius 15 kilometrų ir šiltai išsimiegosim grįžę į Kazbegi. Po tokios aklimatizacijos pasiėmėme laisvą dieną ir apžiūrėjome miestelį bei prisivalgėm skanių arbūzų. Kitą dieną susirinkom anksčiau paliktus daiktus ir nuo Gergeti trejybės bažnyčios pradėjome kilti link Kazbeko. Antroje dienos pusėje pasiekėme seną meteo stotį(~3600m), kur ir apsistojome. Belipant Ugnė pasitempė koją ir nusprendė, kad į viršūnę jau nelips. Kadangi prie Kazbeko vos ne kiekvieną dieną po pietų lijo, pakalbėjus su vietiniais, nusprendėme, kad lipsime į viršūnę iš karto nuo meteo stoties, neberengdami stovyklos ant vadinamo plato(~4400m). Ilgai nelaukus, pavalgėme ir nuėjome miegoti, nes turėjome išeiti naktį apie pusę trijų. Pusvalandžio bėgyje taipogi išėjo 4 grupelės žmonių. Mes su Artūru buvome antri, bet kai pasidarė šalta ir nusibodo, kad lenkai eina per lėtai, juos aplenkėme. Bet tai nebuvo pati geriausia išeitis, nes tada truputį išklydome iš kelio ir teko laukti jų vėl..Tačiau tuo metu grožėjomės žvaigždėtu dangumi. Paskui juos ėjome tol, kol prašvito ir priėjome ledyną. Nuo tada dėl galimo plyšių pavojaus susirišome ir ėjome su ryšiu. Kačių taipogi prireikė tik likus porai valandų kelio iki viršūnės. Taigi apie 9:30 ryte su Artūru jau buvome ant Kazbeko, nuo kurio atsivėrė neapsakomo grožio vaizdai ir geriausios emocijos. Žemyn iki meteo stoties nušokavome per geras 3 valandas. Kiek per greitai, nes po to abiem „plyšo“ galvos. Bet po kelių valandų viskas stabilizavos. Kitą dieną oras buvo puikus. Meteo stoty nusipirkę alaus, besidegindami ir besimėgaudamiesi kalnų grožybėmis žaidėme kortomis. Priešpaskutinę dieną prieš nusileidimą, visi trys dar praėjome ledynu, sulipome į „Ortsveri“ perėją ir nuėję iki kitos sutiktos lietuvių grupelės stovyklos norėjome juos sutikti besileidžiant nuo Kazbeko su pietumis, bet, deja, jų nesulaukę grįžome į stovyklavietę. Nors kitą dieną planavome neskubėti leistis, bet apie 6 val ryto pajutome, kad vėjas kėsinasi nunešti palapinę su mumis, tai greitai susipakavom ir pradėjom leistis žemyn. Įveikę visus planus turėjome dar 4 dienas iki skrydžio namo, tai vieną dieną praleidom Kazbegi, antrą dieną aplankėme ir pasivaikščiojome „Jutos“ slėniu. Ir dar 2 dienas praleidome Tbilisyje, kur kiekvieną vakarą išlydėjome po lietuvių grupelę. Vienoje iš jų buvo ir ąžuolietis - Gedas su draugais, kurie bandė įveikti „Ušbą“. Ir galiausiai paskutiniai išvykome mes.
Linas Gustauskas