Rudeninė studentų regata

Vieta: Kaunas
Dalyviai: Dalyviai: Akvilė Gerulskytė, Roma Padūmytė, Romas Lukas, Arvydas Valaitis, Girvydas Kulakauskas, Augustinas Šarkinas, naujokė Justina bei užsukę į svečius Linas Kulakauskas, Andrejus, Indrė , Rimantas


Saulėtą rugsėjo šeštadienį sudalyvavome jau antrus metus KTU organizuotoje Rudeninėje studentų regatoje. Jos vinis – universitetų komandų varžymasis plaukiant vikingų laivais. O ąžuolai tradiciškai surentė savo laipiojimo sienelę ir dairėsi progresyvaus jaunimo – potencialių naujokų.

Artima Vytauto bažnyčios ir krantinės kaimynystė lėmė, kad didžioji dalis aplink besimalančių buvo vestuvininkai, kas su lakierkom, kas su tortinėm suknelėm, čia priklausomai nuo lyties. Mes, žinoma, žmonės be kompleksų ir siūlėm daryti pabrolių lipimo varžybas, o bet tačiau šis siūlymas ištirpo pokšinčio šampano ir fotografų “Sustokit taip, o dabar anaip, nagi, meiliau” komandų kontekste.

Kadangi mažai veiksmo vyko ir pagrindinėje šventės “scenoje” – rankų lenkimo, kašio, dartų ir kt.rungtyse – matyt, nepalanki astrologinė padėtis, mūsų genijus – laipiojimo/virvių/atrakcijų srityje – Arvis netruko suintriguoti pasiūlymu leistis virve nuo Aleksoto tilto. Netrukus pamatėme ir žemyn nutysusias virves – jėga! – nuskriejome ant tilto.

O ten aš susidūriau su nedidele problemyte “Noriu, negaliu”. Nusileidimas, taip žaviai atrodęs iš apačios, nuo tilto viršaus kažkaip pasirodė baisiai aukštas ir labai neaiškus. Arvio instrukcijos, kaip sumegzti piemens mazgą, “jei kažkas nepavyktų”, pasitikėjimo situacija nepridėjo. Porąkart pastovėjusi kitoje turėklų pusėje ir taip pratestavusi Arvio, Girvydo ir šio gražiojo pasaulio nervų sistemą, nudžiugau tik sulaukusi genialios Girvio idėjos panaudoti papildomą virvę saugai. “Arvio saugos” faktorius suveikė teigiamai ir jau be jokios baimės paėmiau ir nusileidau. Patiko taip, kad leidausi darkart :)

Kad jau šioje užduotyje neužsilenkiau, Arvis nusprendė pasinaudoti mano euforija ir netrukus jau skraidžiau “sūpynėse” – adrenalinas liejosi per kraštus pasiklykavimais ir “Dar!” Mūsų pasiskraidymai sudomino ir keletą piliečių, kurie taip pat sėkmingai pašvytavo virš Nemuno, krantinės ir praeivių.

Mudvi su Romyte jau skubinomės keliauti į Gavnopolį bilietų į Tadą Blindą, bet luktelėjome Arvio šuolio nuo proto, nu ta prasme nuo tilto, nes jo pokalbiai su savimi “Blemba, kaži neišsitaškysiu” stiliuje vertė dar pabūti ir galbūt paskutinįkart žvelgti į šį jaunuolį. Bet viskas baigėsi gerai, šuolis buvo sėkmingas, o žiūrovių kraujospūdžiai palengva grįžo į pradinę būklę.

Dienai krypstant į antrą pusę, susirinkome žaislus ir sienelę ir iškeliavome toliau kultūringai pratęsinėti smagios dienos :) Ačiū Arvydui už idėjas, drąsą ir kantrybę ir visai kompanijai už nenuilstamą Ąžuolų reklamavimą!

Akvilė