Polando šturmas

Laikas: 2003.11.24-2003.11.26
Vieta: Augustavo ežerynas, Lenkija
Dalyviai: Vaidotas Pečkys
Jonas Miklovis
Neringa Rimkutė
Nerijus Lamanauskas
Aleksandras Gluchovas
naujokas Mindaugas

Penktadienį sumetėm šmutkes į Jono busiuką. Įtalpinom dviračius, likusius plyšius užkamšėm visokiausiais pundais ir pasileidom Lietuvos-Lenkijos sienos linkui. Tiesa, Pauliux bandė iš mūsų pagvelbti vienintelę mūsų merginą, tipo jam įgulos savajam kreiseriui trūksta. Hehe. Neringą užstojam savo plačiomis gauruotomis krūtinėmis,
Pauliux pabūgsta mūsų grėsmingų veidų ir atsisako piktų ketinimų. Nė čia ko.
Muitinėje be didesnių nuotykių. Tik Jonas nuolat pergyvena, kad tik atgal nepasiųstų su skilusiu priekiniu stiklu. Viskas praslysta. Netgi visi mūsų ryšuliai pro rentgeno aparatą.
Iki nakvynės vietos kelio nedaug. Galų gale nuraliavo busikas miško keliuku link kažkokio ežero. Nieko panašaus į ežerą neradom, taigi įlindom į pirmą eglyną. Labi tinkama vieta. Su upeliūkščiu pašonėje. Naktį žadino mus Alekso sapnai. Pasirodo nieko pavojingo neįvyko, taigi miegam toliau.

Į vėlyvą rytmetį mes jau kely. Pakol kas viskas pagal planą. Šiandie darysim kilometražą ;]] Kolegos nesusižavėjo. Kalvų-kalnų daug ir didelių. Ežerų ežeriūkščių gyvas velnias. Nusitaškėm iki giliausio Lenkijos žežero. Nerijaus nepavyksta įtikinti, kad horizontaliai iki dugno cieli 108 metrai, tik parodžius faktus atspaustus baltu ant juodo jam tenka nusileisti. ;] Ech, kokie vaizdzeliai...galėtum - galva aplink kaklą persisuktų. O dabar kankinamės sukiodami pirmyn - atgal. Aleksas intensyviai fotkina. Įvakarėja ir visai sutemsta. O kilometražo mažoka...taigi leidžiamės į kelią tamsoj. Girlianda įvairiausių lempikių. Kai kas norėtų sustoti, kojas pailsinti ir išsimiegoti, bet vadas piktas ir žiaurus, todėl niekam sustoti neleidžia. Truputis druskos, kad cukrus saldesnis būtų. Pagaliau
randam, kur apsistoti prie ežero-miražo. Kilometražo plano neįvykdėm, bet rezultatas teikia vilčių ;]
Naktį vėl mus gąsdina Alekso naktinės šnekos. Bet ir vėl viskas gerai. Sekmadienį minam lėtai ir mažai. Žiūrim filmą - balerina ant ežero kranto. Pagrindiniam vaidmenyje - Nerijus. Dekoracijos – dzūkiškas ežeriūkštis. Nuolatos, dažnai valgome Jono siurpraizus likusius nuo vakar dienos. Vakar buvo daug, šiandien dar daugiau. Jų buvo minimum dešimt, gal ir penkiolika. Iš čia kilo siurpraizų žygelio idėja. Kas valandą po siurpraizą - dieną naktį. Kažkaip labai greitai grįžome iki starto vietos.

Muitininkai pirmieji, kurie išgirsta mūsų įspūdžius. Kokie keisti jų veidai !! O mums vitamino C dozė. Sutvarkom paskutinį Jono siurpraizą ( juk turi kada nors ir jie pasibaigti ) - džiovintus obuoliukus ir dardam atgalios. Išjautrėjusios sėdimosios niekaip neprisitaiko prie busiko sėdynių. Bet čia šilta ir gera.

Nustebino puikiai paruošta Suvalkų regiono dviračių takų sistema. Jos mastus charakterizuoja investuotos lėšos - 16 mln. $. iš Europos fondų. Ir dar atskirai Augustavo ežeryno dviračių takų sistemai – 2 mln. $. Rodyklų, legendų, žymių, nuorodų, stendų su žemėlapiais tikrai nepasirodė per mažai. Žygelio metu atsivėrė puikios galimybės žygeliams šiame regione. Pirmiausia, tai yra arti - atstumas nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki 100 km.. Kraštas stambiai kalvotas, miškingas ir labai daug ežerų, upių upelių. Dviračiai, baidarės - žygiams vasarą, žiemą - slidės ir pačiūžos. Daug pamatėm, bet dar daugiau liko nematyta.