Facebook


Videoteka


Wiki


Metraščiai  
Titulinis » Metraščiai  » 2003    
 
 

Norge'03

Laikas: 2003 06 22-29
Vieta: Lysefjorden fjordas
Dalyviai: Paulius - idėjininkas, paranojikas, avių baubas
Asta - neklaužada, skalolazka-smaližė

Idėja pamatyti Lysefjorden fjordą gyvavo bene pusantrų metų ir žymiai sustiprėjo praeitais metais nepasiekus tos vietos (dėl techninių kliūčių - kas galėjo manyt kad balandžio mėnesį ten metras sniego).
Iš ąžuolų atsirado tik Asta (praktiškai naujokė) sutikusi kartu su Paulium pakeliauti fjordais.
Ištranzuojam 22 dieną popiet iš Stokholmo.. lyja.. Viena, kita mašina ir vis dar lyja. Einam per lietų, lendam į degalines, tranzuojam po tiltu. Šlapia. Reik kažkur nakvoti. Pirma naktis pakelės eglyne, be lietaus. Sekanti diena vėl šlapia. Greit prabėgam Oslą, nėr čia ką mums veikti, fjordai laukia. Tranzas su lietum, mašinos švilpia, taškosi. Nakvynė pakelėje, apleistoje malkinėje. Lyja, o pas mus sausa... ir pilna dulkių. Sekančią dieną tranzas iki tikslo. Dar purškiant lietui ir per rūką įveikiam apie 24 km kalnų keliuku iki žygio pradžios vietos. Vėjas... Galų gale šlapi ir sušalę pasiekiam mašinų stovėjimo aikštelę netoli Lysebotn miestelio. Čia turistai atlekia ir eina iki Kjerag vietos sužymėtu kalnų takeliu. Ta vieta viena iš populiariausių fjordo vietų ir apskritai gerai žinoma Norvegijoj. Vakarėja, šlapia ir dar vėjas. Pasistatom palatkę kalnų namuko verandoje. Pusė palatkės po stogeliu, kita - ne. Šlapia, medžių nėra, o laužo reikia. Kuriu jį kokias 3 valandas po dideliu akmeniu susirietęs. Rezultatas - žarijos ir vanduo pašildytas iki tokios temperatūros, kad įkišęs sušalusį pirštą, nejauti temperatūrų skirtumo (apie 30 C). Užpilam juom netikrų makarų sriubą, ji išbrinksta daugmaž. Skanu. Velniškai bjaurus oras. Brrr. Miegot. Užmingu tik valandai, pabundu kiaurai šlapiam miegmaišyje. Aš miegu ne stogelio pusėje, palatkė žaislinė ir lietaus nesulaiko. Ištiesiu ranką, pataikau tiesiai į balą palatkės šone. Ne fontanai. Asta sausa lygtais. Mano paklotukas plaukioja vandeny. Išeinu padrebėt į "mūsų" namuko verandą. Šviesu, čia birželio gale nesutemsta. Daugiau šimto metrų dėl rūko nieko nematyt. Žmonės sakė artimiausiomis dienomis bus geras oras. Gal... Rytas, o oras dar bjaurus. Apie pietus pradeda viskas sklaidytis, išlenda saulė. SAULĖ! Apsidžiovinam ir pirmyn kartu su matrasininkais takeliu link Kjerag'o. Five hours round trip. Čia ne mums, mūsų laukia ne "round trip", o tolyn į priekį ir palei fjordą. Po poros-trijų valandų pasiekiam Kjerag vietą. Fantastika... tai štai ta vieta apie kurią pusantrų metų svajojau. Geras. Pyškinamės, grožimės. Sėdu ant krašto, biški baisu - už sprindžio 1000 metrų staigus kritimas. Čia extrymininkai su parašiutais šokinėja (base jumping). Pasiekiam Kjerag bolt - akmenį užstrigusį plyšyje. Standartiškai visi ant jo fotkinasi. Aš irgi. Eini siauru praėjimu ir dedi didelį žingsnį ant akmens. Pasižiūri žemyn - ... kilometras po kojom. Uhuhu. Geras jausmas, aš ne aukščio mėgėjas. Asta kažkaip drąsiai, nors prigrasinu batus gerai nusivalyt - kad tik nepaslystų. Po mūsų dar diedukas kažkoks fotkinosi. Beveik konvejeris. Šios vietos nuotraukas radau internete ir tai buvo lyg ir tikslas žygelio. Valgom didelį ir sunkų surpraizą. Valio.
Pajudam tolyn. Stačios kilometrinės sienos į vandenį, geri įspūdžiai. Nuo čia sekančiomis dienomis iki žygelio galo nesutiksim nei vieno žmogaus. Lygtais civilizacija šalia - puikūs asfaltuoti keliai, kelio tualetai su elektra ir šiltu vandeniu ir panašiai. O štai žengei žingsnį į šoną ir jokio kelio-takelio, jokios civilizacijos, jokio žmogaus, tik avys ganosi. Jas čia visai vasarai be priežiūros palieka, tik jos savo skambaliavimu ir drumsčia visą tylą. Kalnai ne aukštesni nei kilometras. Per tris žygelio dienas įveikiam 20-30 balnų (perėjyčių) ir viršūnėlių kartu sudėjus. Amplitudės nedidelės, bet daug kur stačios uolos, siauri praėjimai, akmenų laukai. Kaikur plokščios uolos lyg grindys. Oras fantastika - saulė šviečia, kepina, uolos sausos. Aplink visur teka upeliai, telkšo ežerėlių šimtai, tirpsta sniegas - vietomis tenka ir sniegu paeiti. Nakvynės prie ežerėlių, kriokliukų. Jokios tamsos, pirmą valandą nakies gali skaityti lauke. Miegam gerai, dieną einam daug - beveik 12 valandų, daug geriam vandens ir siaip kojos pavargsta pakankamai. Truputį slystam, bet be nubrozdinimų nieko baisaus nenutinka. Naudojamės žemėlapiu su mąsteliu 1cm=20km. Juokinga, bet jo mums kaip ir nereikia - einam nedaug nutolę nuo fjordo iki pat jo galo - viso apie 35-40 km pagal žemėlapį. Įveikiam viską per tris dienas.
Toliau tranzas atgal. Iš įdomesnių mašinų - nestabdomas taksas mersas su conditioning'ais ir odinėmis sėdynėmis, tuščias autobusas nestabdomas sustojo, man dar teko antro pasaulinio laikų džipas. Jėgele šiaip, pakeitėm iš viso keliasdešimt mašinų, idomių žmonių matėm. Bet tranzas čia tik pigus būdas nusigauti iki vietos. Viso žygelio išlaidos - maistas, kurį pilnai galima atsivežti iš Lietuvos.
Tiek žinių, buvo fainai.

Paulius

Į viršų