Išeinu

Išeinu, palieku tave, nepyk,
Išeinu, palieku tave, atleisk.

Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas,
Nežinai, kas tai lietus.
Ir nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos,
Nežinai, kas tai bičių medus.

Norėjau atnešti tau iš pievų, iš pievų
Laukinių bičių medaus.
Bet nežinojau...

Gal kada nors suprasi tu,
Ką norėjau tau pasakyt tada.
Gal kada nors suprasi tu,
Kad be pievų nebus medaus.

Ir gal tada vėl sugrįšiu aš,
Už lango vėl lis lietus,
Ir gal tada vėl bitės neš
Auksinį medų mums.