Nebe mažas buvau, baidare keliavau

Nebe mažas buvau,
Baidare keliavau.
Sutikau studenčiukę
Ir karštai pamilau.

Jai priskyniau gėlių,
Pasakiau “Būk gera”,
Visą naktį palapinėj
Grojau jai gitara.

O po to vėl ir vėl,
Ir kas kart vis gražiau,
Ir septynias naktis
Į namus negrįžau.

Barė žmona mane,
Kad po žygius bastaus.
Svarstė biuras mane,
Kad nežiūriu šeimos.

Nebe mažas esi,
O elgies kaip piemuo.
Ir ne taip jau ji graži,
Kad sekiotum kaip šuo.

Sudaužiau aš baidarę,
Man pagailo žmonos,
Kad per šitą piemenę
Neteksiu greit šeimos.