Mieli draugai, kai aš numirsiu

Mieli draugai, kai aš numirsiu,
O žmonės sako, kad jau greit,
Kuprinę, kirvį jums paliksiu
Ir juodą katilą drauge.

Jūs man varpais neskambaliuokit,
Aš jūsų šito neprašau,
Geriau “Laurenciją” sušokit,,
Tai šimtą kartų bus geriau.

Jūs man parinkit kapui vietą
Ant aukšto kalno po egle,
Kad aš matyčiui laužo liepsną,
Ir košę verdant katile.

Jūs ant paminklo nerašykit,
Kelintais metais aš gimiau,
Tiktai tris žodžius parašykit,
Kad bekeliaudamas žuvau.