Kijevo varžtas

Laikas: 2016-10-21
Vieta: pas Nomedą ir Giedrių Bermudų trikampyje
Dalyviai: Nomeda, Giedrius, Andrejus, Akvilė, Roma, Romas, Lokys, Vytautas, Lukas, Jonas

Geri dalykai nesibaigia, nebent juos pakeičia dar geresni. Štai varžtas jau krūvą metų keliauja iš namų į namus, suburdamas seniai nesimačiusius bičiulius ir bendražygius, prikviesdamas ir naujokų, sutalpindamas visus į ankštokas, bet jaukias daugiabučių virtuves arba drąsiai išsiskleisdamas kokio prakutusio ąžuoliečio kieme ar sodely. Kai kuriuos šeimininkus varžtas myli labiau nei kitus ir pasislepia tinkamam gaminamo maisto vienete, kad ir vėl sugrįžtų pas kurį iš numylėtinių. Ir negali pasakyti, kodėl taip varžtas elgiasi. Štai Nomedai, atkakliai varžto dalyvei, tik šiemet pirmąkart pavyko pričiupti varžtą už ragų ir parsigabenti į savo namus.
Ir vakarėlį šios šventės proga iškėlė rimtą! Gaminom ne šiaip ką, o pačius tikriausius Kijevo kotletus. Eiliniams valgytojams iš pirmo žvilgsnio šis patiekalas atrodė kaip kulinarijos viršūnė, bet kažkaip Stepas po Stepo viskas puikiai gavosi. Visi dalyvavusieji gražiai, pagal prigimtinius gabumus ir nusiteikimą, pasidalino Kijevų formavimo, vyniojimo, voliojimo, galutinio formos suteikimo ir virimo procesus. Nustatę budėjimo prie plytos grafiką, ėmėmės dar rimtesnių darbų – stalo ir užstalės žaidimų. Sukosi plokštelės, skambėjo stiklinės ir žaidėjų emocijos, savo teritorijose kažką veikė šeimininkų jūrų kiaulytės.
Vakaro apogėjus atėjo išvirus dalyvių skaičių atitinkantį Kijevų kiekį. Buvo pastebėti įžūlūs bandymai su magnetu įvertinti lėkštės turinį. Tačiau iš baimės padidėjusios pirmąkart dalyvavusiųjų akys grįžo į normą, vos tik Romas paskelbė, kad varžtas ir vėl pasirinko jį. Na, o toliau vakaras tekėjo savo vaga: su žaidimais, pokalbiais ir juokais.

Akvilė