Tranzavimas į Saremą

Laikas: 2015-04-02 - 06
Vieta: Saremo sala Estijoje
Dalyviai: Marius ir Justina, Paulius L. ir Ingrida, Eugenijus ir Greta

Artėjant Velykoms, ąžuolai pradėjo regzti planus, kad reikėtų jas įdomiau pasitikti - Saaremo saloje, Estijoje. Atsirado norinčių ir galinčių - 8 žmonės. Susiskirstėme į poras, tik deja viena pora - Indrė su Vytautu - nebevyko, nes Indrė netikėtai susirgo. Likom 6 žmonės, trys poros. Aš su Marium ir Eugenijus su Greta nusprendėm pradėti tranzavimą kartu ketvirtadienį po pietų, o Paulius su Ingrida pradėjo vėliau vakare. Oras buvo nekoks jau nuo pat pradžių - iš dangaus krito tai lietus, tai ledukai. Pradėjom tranzuoti po 16h nuo 9-o forto. Eugenijus su Greta tranzavo antri, bet juos paėmė pirmus. Mes dar turėjome palaukti, kol pagaliau sustojo net ne viena, o dvi mašinos. Sustojo du latviai, bet jie nusivylė, kad mes patys ne latviai, sėdom pas vieną latvį į mašiną ir važiavom. Latvis nemokėjo anglų kalbos, nebuvo labai kalbus, o ant galo dar ir kalbėdamas telefonu pradėjo keiktis ir dėl kažko nervuotis. Žadėjo, kad paveš iki Salaspilio, bet kažkodėl išleido nelabai toli už Latvijos sienos esančio miestelio, kurio pavadinimo jau nebeprisimenu. Neužilgo pradėjo temti, išsitraukėm liemenes, atšvaitus, ir radus kelią tranzuoti, toliau gaudėm mašinas. Bet nesisekė. Valandai praėjus, nesustojo nei viena mašina, turbūt dėl to, kad vis dėl to nelabai ir matėmės. Vakaras visgi ne toks geras laikas tranzuoti, ypač prie kelio, o ne degalinėje. Po tos valandos, nusprendėm eiti miegoti. Neradom geros vietos nakvoti, nes visur buvo arimai, tad teko nakvoti ten, kur galėjome - visai netoli kelio, netoli kelių namų, nes tik ten galėjom rast nors šiek tiek medžių "užsimaskavimui". Pasistatėm palapinę ir šiek tiek užkandę nuėjom miegoti, nors dar buvo anksti - tik kokia 22h. Užtat kėlėmės 7h, žinojome, kad esame labiausiai atsilikę, nes kitos poros buvo jau netoli Rygos. 8h tranzavimas prasideda vėl. Nusprendėm naudot du ženklus vienu metu - 5 km į priekį ir EST. Netrukus sustojo latvis, kuris pavežė mus iki via baltica kelio netoli Rygos. Jis taip pat nemokėjo gerai kalbėti anglų kalba, tad kalbėjom nedaug. Vėliau susistabdėme dar vieną žmogų, kuris pavežė mus netoli. Turėjom paėjėti iki tranzavimo vietos. Čia jau nebevažiavo labai daug mašinų, laukėme gana ilgai. Galiausiai sustojo mašina ir pasirodo, kad sustojo tas pats žmogus, kuris pavežė mus iki Rygos! Šįkart jis buvo ne vienas, o su drauge. Nuo čia kelionė buvo labai paprasta. Nors iš pradžių sakė, kad važiuos iki Estijos sienos, vėliau persigalvojo, kad važiuos iki Parnu, o dar vėliau - kad iki pačios Kurasarės, kur buvo sutarta susitikimo vieta. Taip gavosi, kad Kurasarėj buvom jau pusę keturių, o dar ir išleido mus prie pat Kurasakės pilies. Turėjom daug laiko belaukiant, nes buvom pirmi, Eugenijus su Greta buvo Taline, o Paulius su Ingrida - Parnu. Šiek tiek pavaikščiojom prie Kuresarės pilies, paskui sustojom, ant primuso išsivirėm arbatos, pavalgėm. Buvo šaltas oras, tai paskui nuėjom ieškot maximos, radom ne maximą, bet mums tiko. Pasitrainiojom po parduotuvę, kad sušiltume. Paskui ėjom iki prieplaukos, paieškojom kietų supynių, kurias minėjo Paulius. Supynes radom, bet buvo didelė bala po jom ir nusprendėm, kad dviese geriau jų nebandyti, kai tokia bala. Dar pavaikščiojom aplinkui, paskui vėl mieste šiek tiek pavaikščiojom, kai sustojom pasedėti ant suoliuko, sulaukėm skambučio iš Eugenijaus ir Gretos. Supratom, kad jie jau vietoj, tai grįžinėjom prie pilies. Buvo smagu pagaliau sulaukti kitų bendrakeleivių. Nusprendėm eiti vėl iki supynių, ten neužilgo supynės jau buvo išbandytos, o ir Pauliaus su Ingrida jau nebereikėjo ilgai laukti. Jie atėjo iki supynių ir štai buvom visi vienoj vietoj :)



Dar išsivirėm arbatos, užvalgėm ir patraukėm iki parduotuvės bendro maisto pirkti. Grįžus jau buvo sutemę, tokiam iškyšulyje susiradom vietą nakvynei, pasistatėm palapines ir nusprendėm visi sueiti į mūsų palapinę, nes ji buvo didesnė. Žaidėm kortom šeštą simą, Ingrida būrė burtus, ėjo kalbos ir t.t., kol galiausiai nuėjom miegoti.

Ryte atsikėlę pavalgėm šilto maisto, išgėrėm kakavos, susitvarkėm, dar apsilankėm parduotuvėj, prisipirkom kiaušinių ir ėjom iki tranzavimo vietos tranzuoti į Pangą Pank. Aš su Marium buvom pirmi eilėj tranzuoti, mus pirmus ir paėmė, laukti net nereikėjo. Pavėžė nedaug, bet pralenkėm visus ir gavom du velykinius kiaušinius. Po to teko palaukti ilgiau, bet galų gale mus paėmė vienas menininkas su dvejais vaikais. Jau žinojom, kad mes vėl buvom paskutiniai, bet tas žmogus mus pavežė iki pat Pangos, taigi pralenkėm abi kitas poras ir vėl buvom pirmieji, pasiekę tikslą. Gana ilgai vaikščiojom virš jūros šlaitų, po mišką, paskui kai jau traukėm atgal gavom žinutę iš Pauliaus ir Ingridos, kad jie taip jau vietoj. Susitikom prie sūpynių, kur galima suptis 4 žmonėms, tad, aišku, mes jas išbandėm. Prisisupę, nuėjom iki pavėsinės, kur laukėm mūsų likusių draugų. Neužilgo jie atvažiavo, tuomet visi ėjome ieškoti pirties, bet viskas buvo uždaryta, užtat radom gerą pavėsinę, kur visi galėjome sueiti į vidų, prisėsti už stalo, pakalbėti, pavalgyti. Ten jau spėjome sušilti, bet galų gale reikėjo iš tos pavėsinės išeiti.



Patraukėm jūros krantu žemiau šlaito, kur jis atrodė tik dar gražiau ir įspūdingiau. Galiausiai priėjome virvę, kur pakilome šlaitu ir įsirengėme vietą nakvynei, užsikūrėme laužą. Ilgai nesidžiaugėm laužu, pradėjo lyti, tad vėl visi sulindom į palapinę, pasakojom siaubo istorijas, žaidėm kortom, kalbėjomės iki vėlyvos nakties.
Kitą dieną išsivirėm kiaušinius ir ėjom iki pavėsinės prie mašinų stovėjimo aikštelės, kur dažėm kiaušinius, daužėm juos ir valgėm. :)



Apie pietus visi skirstėmės porom tranzuoti atgal. Sėkmė atgal keliaujant mums su Marium šiek tiek nusisuko - nors mus ir paėmė, bet pavėžė netoli ir nusprendėm, kad važiuojam trumpesniu keliu, tik kad nemanėm, kad tais mažesniais keliukais keliaujant, bus tiek mažai mašinų - per valandą pravažiavo tik 4 mašinos ir nei viena nesustojo. Vienas žmogus sakė, kad jo draugas važiuos iki Parnu 16 val, tačiau jį susiradus paaiškėjo, kad jo mašina jau pilna. Nusprendėm eiti atgal iki pagrindinio kelio (~10 km) ir tranzuoti iki Kurasarės. Einant pavyko susitranzuoti vyrą su moterim, kurie mus pavežė iki pagrindinio kelio. Tuomet pavyko susistabdyti dar vieną vairuotoją, kurį paskui net policija sustabdė už greičio viršijimą (nors ne taip ir greitai lėkė), bet jam pavyko išsisukti mūsų dėka. :)

Toliau nuo Kurasarės keliavom toliau po truputį, persikėlėm per keltą, pavyko dar pasiekti Rygą susitranzavus degalinėj vieną vaikiną Sašą, bet paskui nusprendėm pamiegoti. Ingrida su Paulium nusprendė nemiegoti ir tranzuoti per naktį, tad jie grįžo apie 4 val nakties. Eugenijus su Greta 1 val pasiekė Panevėžį, ir čia pasisvečiavo pas Gretą, ir kiek žinau, grįžo 4 val. kitą dieną. Mes išsimiegojom iki 9 val ir toliau tranzavom nuėję iki tranzavimo vietos. Laukti teko ilgai, bet galiausiai mus paėmė viena mergina, kuri pasakojo, kad pati yra tranzavusi ir mus gerai supranta, dėl to net grįžo atgal, kad mus paimtų. Pavėžė keliasdešimt kilometrų, paskui dar pavėžė policininkas (ne pareigose), dar kitas žmogus - iki Bauskos, kur strigom labiausiai. Laukėm virš 3 val. kai pagaliau sustojo vienas lietuvis ir pavėžė mus iki Panevėžio. Man jau kaip ir namai, bet į Kauną vis tiek reikėjo. Nusprendėm nebetranzuoti, o važiuoti autobusu, nes man kitą dieną dar laukė kontrolinis ir norėjosi grįžti kuo anksčiau. Galiausiai Kaune buvom po 20h. :)

Kelionė buvo tikrai įdomi, labai neįprasta, tik kitą kartą norėtųsi, kad oras būtų gražesnis. Visiems patariu keliaut į Saremą kitais metais ir nebijoti! :)

Justina