Senuosius išlydint, o Naujus pasitinkant

Laikas: 2015/2016
Vieta: Molėtų raj., Inketrių k. , Jaukūs Liepos Julijos namai
Dalyviai: Ąžuolai, Liepos Julijos šeima

2015 m. gruodžio 31 d. Tą vakarą batuoti ir ratuoti išvykom pas Juliją. Personažai stebino savo kailių, makiažų ir garderobų įvairove. Nuo nusivylusių namų šeimininkių iki NOT “Bored” pandų. Buvo Kalėdų senelis ir ta proga daug gražių eilėraščių išgirdom, o kokių dovanų gavom, kad būtumėt matę. Ai, tiesa, jei su Ąžuolais šventėt, tai ne tik matėt, bet ir gavot. Kas bananų rinkinėlį, o kas puodelį trilitrinį ir t.t. Dovanos vertingos ir prasmingai vartojamos/naudojamos. Visi buvo laimingi, primiršusių eilėraščius ir daineles buvo, bet buvo ir tokių, kurie priminė pamiršusiems, taigi negavusių dovanų tikrai neliko. Vėliau vieną viešnią Jonas su savo legendiniu Fiatu vežė į Molėtus. Mes su Nomeda norėjome išbandyti važiavimą Fiatu. Patiko. Mus sustabdė policija ir Jonas paaiškino, kad jie blogai stabdo ir sukelia avarines situacijas. Policininkas mūsų atsiprašė ir sakė taip daugiau nebestabdysią. Taip, tai tiesa. Kad ir kaip egzotiškai ši situacija Jums beskambėtų.
O kitą dieną metai jau buvo kiti. Pro langą matosi baltuma, o kieme jaučiasi šaltuma. Tai ir patraukėm į mišką, į šaltumą, baltumą ir žalumą. Ne vieni – su arkliukais. Ar matėt kada, kiek jų akyse pasaulio kantrybės, išminties ir darbštumo telpa? O mums tik mokytis iš jų belieka. Po mini ekskursijos, kam ilgesnės, kam trumpesnės grįžom į Julijos namus. O kaip nauji metai be kotletų kasdieninių? Na gerai, jie nekasdieniniai, o labai šventiniai buvo. Ilgai mūsų Jamie Oliveris juos gamino, į pagalbą buvo sutelktos čiombių pajėgos ir rezultatas buvo žiauriai geras, tiksliau skanus. Dar tiksliau - rezultatas greit nyko iš lėkščių, o žmonių akyse spindėjo tyli sotumo laimė.
Kas toliau? PagElbos ir Co savadarbės „kapotinės“(gamintos iš kapoto) rogutės. Na, ką aš galiu pasakyti? Skristi galima ir žeme. Merginos rogučių gaminimo proceso metu į viską žiūrėjo kiek skeptiškai ir sakė, kad ne ne ne, mūsų su tuo kapotu, tai tikrai niekas netampys - mes tik pasižiūrėsim. Visgi ne tik žiūrėjom. Bet persigalvoti mums leidžiama – tokia gamtos tvarka. Po visų linksmybių perėjom prie rimtų alias kovų ir kitų azartinių, kaip, pavyzdžiui, stalo futbolas arba šarados, žaidimų. Kitą dieną buvo geras žygis, bet jame nedalyvavau, taigi čia mano istorija ir nutrūksta, o ją tęskite Jūs...

Eglė