Gruodžio žygelis į Neringą

Laikas: 2015-12- 11-13
Vieta: Kuršių Nerija
Dalyviai: Paulius, Vytas, Greta

Žygio akcentas - „Valgyti daug, bet dažnai“

Pirma diena:
Penktadienis, visi keliautojai ruošiasi kuo ankščiau išvažiuoti Klaipėdos kryptimi. Sulaukę 20h sužinome, kad Jurgis „dėjo į krūmus“ – važiuojam, be Jurgio. Oras rodėsi geras, bet pusiaukelėje įsitikiname, kad šiam vakarui kliuvo šlapdriba. Džiugu, kad keltą pasiekiame kelios minutės iki išplaukimo. Kadangi buvo vėlu – apie pusvalandį iki vidurnakčio. Vos pasiekę kitą krantą ėjome į Lokio išbandytą nakvynės vietą. Nepaėjo – bestatant palapinę šlapdriba sustiprėjo, vandens netrūko nei ant palapinės, nei jos viduje, bet miegojome sausai ir šiltai. Prieš tai, valandėlę vakarojom ir bandėm naująją Ąžuolų gitarą. Laužo nekūrėm, bet gitara palapinėje – savotiška egzotika.
Antroji diena:
Žygio vadas nebuvo piktas – leido išsimiegoti. Todėl pasilepinę palapinės SPA, kaip mat atsikėlėm po vienuoliktos valandos ir prieš 12h jau zulinom Neringos pievas: Greta, Lokys, Vytas ir gitara. Nedaugžodžiaujant: autobusas maloniai pavežėjo iki Pervalkos. Puikumėlis – debesų nedaug, stipriai vėjuota. Būtent tai ko reikia „Negyvosiose kopose“. Žygiavom aukšyn ir žemyn, mėgavomės lietuviškais kalnais, gyvūnija(stirnomis ir šernais) ir, žinoma, draugelių mintimis - nesibaigiančių kalbų pavidalu. Vakarop, prašalaitė mašina netgi pasiteiravo: „Ar viskas gerai?“. Malonus netikėtumas.
Antra nakvynė. Daug maisto, kalbų ir šiek tiek muzikos.
Trečioji diena „Lobių paieškos“. Juodkrantė – naujoji perkėla
Nelijo – keista, Lokys pasilaikė sau prognozę – neverta gąsdinti kitų, turėjo pilti iki pat vakaro. Radom bent po vieną gintarą, o galiausiai šalmą (tai jau tampa pajūrio žygių tradicija). Vėl spėjam tiesiai į keltą. Taip ir reikia Jurgiui.

Vytas