Facebook


Videoteka


Wiki


Metraščiai  
Titulinis » Metraščiai  » 2015    
 
 

Žygis „Dzūkų kovų keliais“

Laikas: 2015-12- 11-13
Vieta: Merkinė- Varėna
Dalyviai: Romas, Justina, Agnė, Akvilė, Linas, Girvydas, Viktoras, Studentas ir kiti nauji draugai

Šį gruodžio mėnesio savaitgalį dalyvavome Pėsčiųjų žygių organizacijos rengtame žygyje „Dzūkų kovų keliais“, kurio tikslas - A. Ramanausko – Vanago vadovaujamų partizanų Merkinės miestelio puolimo 70 -mečiui paminėti.
Pasibaigus MAKARONŲ laipiojimo varžyboms, Romas, Justina ir aš išvažiavome pas Liną į sodybą. Pakeliui dar sustojome paimti keletą lobiukų. Į sodybą atvykome vėlai, beveik vidurnaktį.
Visi atsikėlę ir pasistiprinę, šeštadienį ryte išvažiavome į Merkinę. Kol laukėme žygio starto pradžios, spėjome aplankyti Merkinės kryžių kalnelį. Žygis buvo labai greitas ir gausus žmonių. Jame dalyvavo daugiau nei 500 savanorių skautų, karių ir žygeivių klubų narių. Žygis buvo šiek tiek kitoks nei mums įprasti (priminė labiau pėsčiųjų maratoną), nes visą maršrutą įveikėm per pusdienį. Valgėm labai skanius pietus, šalia esančios Tigro sodybos ir gėrėme saldžią arbatą (tiksliau maišėm su savo arbata, nes ji buvo be cukraus). Bet Raudonųjų komanda ( taip gavosi, kad dauguma vilkėjo raudonas striukes) šį žygį įveikė! Po diplomų gavimo, dar aplankėme Merkinės muziejų ir piliakalnį. Laikydamiesi tradicijų ant piliakalnio sušokome asilą. Sugrįžę vakare į trobą, visi nekantriai laukėme kol įkais pirtis. Vakaras buvo puikus – pirtinomės, maudėmės prūde, pavalgėm skanią vakarienę ir filmą pažiūrėjom ( aš užmigau, todėl nepažiūrėjau :D).
Sekmadienio rytas buvo pižoniškas – gavome pusryčius į lovą. Greit pavalgę ir susitvarkę aš, Romas, Viktoras ir Akvilė nutarėme žygiuoti į Varėną. Tačiau Akvilė greit persigalvojo ir išliko tik stipriausi žygeiviai. Visi kiti, dėl kojų skausmų ar nenoro kažkur eiti, liko troboje tvarkytis. O mes grožėjomės gamta, miško panorama. Pamatėme akims neįprastų vaizdų: vienišą, miške sudegusią pirtelę, įvairiausių išlikusių pamatų liekanų, išardytą pirtelę, iš kurios likę tik pamatai ir baltas kaminas, stūgsantis lyg paminklas. Kai pasiekėme Varėną, susiradome kavinukę, užkandome ir arbatos išgėrėme (labai skani šaltalankių arbata). Greitu metu, draugai atvažiavo mūsų pasiimti ir visi patraukėme namų link.

Agnė

Į viršų