Žygelis po Rambyno regioninį parką

Laikas: 2015-05 - 23-24
Vieta: Rambyno regioninis parkas
Dalyviai: Romas, Martynas S., Martynas, Giedrius, Lamiya, Živilė, Justina, Vilma, Ingrida

Prasidėjo graži diena, kaip tik tinkanti žygeliui. Susitikome prie 119, susirinkome reikalingus daiktus ir važiavome link žygio pradžios vietos - Lumpėnų. Nuo čia žygiavom iki Rambyno piliakalnio, jį pasiekę ir užlipę galėjome pasižvalgyti po panoramą, o Romas uždavė užduotį tiems, kas nori atpirkti savo "Ąsilo" nemokėjimą - suskaičiuoti laiptelius į piliakalnį. Visi suskaičiavo skirtingai, bet pats Romas nežinojo atsakymo, tad "praslydom". Susėdę ant žolės pasiklausėm Vydūno eilėraščio bei sužinojom daugiau apie Rambyno piliakalnį. Vėliau žygiavome toliau, sušokome "Ąsilą", aplankėme Bitėnų kapinėse esantį Vydūno kapą. Vėliau nuėjome iki gandrų stebėjimo vietos, bet, deja, daug gandrų nepamatėme. Vėliau aplankėme spaustuvininko Jankaus muziejų, kur mums daug visokių įdomių dalykų pripasakojo šauni gidė. Prie to muziejaus taip pat apsižvalgėme po atviro dangaus galeriją, kur paveikslai yra nutapomi ir paliekami stovėti atvirame lauke per visus metų laikus. Čia ir papietauti sustojome.

Papietavę keliavom iki apžvalgos bokšto, iki kurio buvo nemažai kelio. Teko eiti ir pro mišką, kur jau reikėjo išsitraukti man duotą kompasą ir žemėlapį ir susiorientuoti, bet sekėsi gerai ir pataikėm būtent ten, kur ir reikėjo. Pasiekėm medinį apžvalgos bokštą, kur pasidarėm pertraukėlę.

Toliau ėjome iki Šereitlaukio dvarvietės, kur prie mūsų prisijungė Ingrida su Vilma ir užsukom į mažą muziejų, kuriame užtrukom rekordinį laiką - pusę minutės. Ėjom link nakvynės vietos, radom dar vieną bokštelį ir laukymę, bet nusprendėm ieškot kitos vietos, tik nesėkmingai - visur buvo per daug šlapia. Po šokinėjimų per upelius pasiklydom, nebežinojom kaip grįžti atgal į laukymę, bet šiaip ne taip radom, tik beveik visų batai ir kojos buvo šlapios. Įsikūrėme, pavalgėme, praleidome vakarą su dainomis ir kalbomis ir galiausiai nuėjome miegoti.

Kitą dieną aplankėm Opstainių ir Vilkyškių piliakalnius, kur Ingrida mums išraiškingai skaitė informaciją, vėliau ąžuolų alėją, kur pasidarėm pietų pertrauką. Ingrida grojo ir aš prisidėjau prie dainavimo, nors dauguma atsigulę snūduriavo. Paskutinis lankytinas objektas - Raganų eglė, turinti net 17 kamienų. Tikrai įspūdingas medis, verta aplankyti.

Pasiekę Vilkyškius tikėjomės rasti parduotuvę ir ledų arba Vilkyškių sūrelių, bet, deja, neradom, tad ėjom atgal į Lumpėnus. Diena buvo karšta, saulė spigino, ne vienam pradėjo pėdas skaudėti, bet nužygiavome ir ten radome dirbančią parduotuvę, kur nusipirkom išsvajotų ledų.

Žygis tikrai buvo įdomus, Rambyno regioninio parko gamta tikrai graži, ne veltui saugoma ir prižiūrima. Negana to, yra daug lankytinų vietų, tad pamatėm tikrai daug ir verta dar čia sugrįžti, o nebuvusiems - patariu apsilankyti! :)

Justina

Pabaigai, truputis juokų:

- Praeitam žygelyje buvo daugiau anekdotų.
- Kam tie anekdotai, kai yra Ingrida.

Vilma papasakojo, kaip Ingrida supranta Varžtą. Vilma:
- Ingrida, ar tu žinai, kas yra Varžtas?
- Nu taip
- Ar tikrai žinai?
- Taip
- Ar tu įsitikinus?
- Nu taip, mano tėtis gi remontininkas!