Šreko pelkė!!

Laikas: 2014-06- 14-15
Vieta: Daugų apylinkė, Alytaus raj.
Dalyviai: Rimutis, Lokys, Brigita, Alma, Giedrius S., Nomeda, Vytautė, Mindaugas G., Akvilė, Roma, Monika T., Rokas, Jonas, Snaiperis, Artūras

Malonu grįžti namo, kur yra karšto vandens ir patogi lova, tačiau tradicinės „BEWARE OGRE“ Šreko pelkės įspūdžiai kur kas labiau padėjo pailsėti, atitrūkti nuo kasdienybės ir pasisemti naujų jėgų bei geros nuotaikos naujai savaitei.

Oficialiomis žiniomis, „zonderių-paruoštukininkų“ komanda į vietą atvyko jau penktadienio vakare, o dar pora ekipažų susirinko tik „ant gatavo“ šeštadienį. Radom komandą geriančius gaivią girą ir kymarinančius prie laužavietės su viena malka. Gamtos ir šaltos nakties pabučiuoti, tačiau besijaučiantys savi, todėl greitai ir kitus atvykusius įtraukė į kruopščiai suregztą dienotvarkės planą.

Esminė pramoga – tinklinis ant nuožulnios lietumi gausiai tądien apdulkintos pievelės. Pamušinėti gavo visi – nuo geriausiai įgudusios buvusios karininkų draugės iki mažiausiai kamuolį tvirta ranka lietusio svyruonėlio. Toliau – nepamirškim linksmųjų estafečių, dalį suvienijusių, dalį suginčijusių, bet visiems patikusių ir pavarginusių. Įstrigusi potekstė „Ąžuolai negeria, bet įpilti moka“ turėtų pasipildyti, kad ir rąstigalių futbolą žaisti sugeba ir tarp medžių ištemptą virvę sunkio jėga nuspaudžia iki žemės, reikalui esant.

Kultūrinę programą pravedė gretimai esančios sodybos šeimininkas, papasakojęs apie partizanų slėpynių bunkerį ir Mergos akmenį. Kas klausė, kas murksojo, bet vakaro sulaukė ir kolektyviškai gamino troškinį pagal Romytės receptą iš pusdienį pastovėjusios žalios mėsos su grybukais.

Visai sutemus ir šiai jums rašančiai jau bemąstant apie minkštas samanas, prasidėjo pirties mėgėjų džiaugsmai ir buožgalvių medžiojimas kūdroje, o kartu ir naktinis kino seansas pratęsiant partizaninę tematiką.

Kitą rytą pakirdusius pelkiautojus pažadino nesušalusi saulutė, šykščiai spindinti už debesienos, ir pastiprino sumuštiniai bei kiti likučiai iš po vakar. Pagyrimas naujokui Rokui už oži.., kchem, ožkos pieno sūrį. Kiti tinginiai nėjo orientacinio nei pirmą, nei kitą dieną, bet Nomeda, Rokas ir aš pagal Benny Hill‘o muzikėlę per pusvalanduką susirinkom visus punktus ir džiaugėmės užsichekinę beveik visas numatytas pramogas. Tiesa, diskano kamuolys praktiškai nepasitarnavo, o gal kam nors labai norėjosi uodegas pavizginti... Na bet vinilinių plokštelių muzikos atsiklausėm sočiai, net „pautukų“ nesigirdėjo.

Susitvarkę ir man suplovus indus, trumpai pasiglėbesčiavome, sulindome į mašinas ir išriedėjome pievuke namo. Ačiū organizatoriams ir linksmai kompanijai.


Vytautė