Naktinis plaukimas plaustu

Laikas: 2012-06-29/30
Vieta: Neris ir Nemunas
Dalyviai: Akvilė G. (vadė), Marija Rita L., Justinas K., Rimas K., Vaidotas S., Romas L., Neringa B., Tomas K., Romo draugas chemikas

Na, gyvenime pasitaiko daug pirmų kartų, bet šis buvo tiesiog įspūdingas!
Akvilė pasiūlė pasiplaukiot su senu rusišku ąžuoliečių plaustu. Maršrutas gan neilgas, bet patrauklus akiai – pradžia Kleboniškio gatvės pradžioje, o išsilaipinimas – Lampėdžiuose.
Viskas prasidėjo labai nekaltai – susirinkome, nuvažiavome prie tilto, išsilaipinome. Nusprendėme, jog dvi mašinas reik palikt maršruto gale, tad nuvažiavome su Romu ir Akvile į Lampėdžių gyvenamąjį rajoną. Ten šiaip ne taip radom kur palikt mašinas (vietiniai gyventojai labai kreivai į mus žiūrėjo, tad manėme, kad jau rasim nuleistas padangas). Grįždami nusprendėme draugams parūpinti maisto – užvažiavome į piceriją.
Tuo tarpu kitam miesto gale, kur buvom palikę draugus, vyko šis bei tas įdomaus. Bepučiant plaustas ėmė ir prakiuro. Dviejose vietose. Na, bet Ąžuolai savam stiliui – jei dar laiko mus virš vandens, galim plaukti. Pradėjom savo kelionę kažkur apie 10 vakaro.
Vaizdai ir pojūčiai tikrai verti to, ką patyrėme. Pirmiausiai sukimšome picas, tuomet bandėm įsipatoginti kas kaip. Žinoma, su srovės pagalba, greitai pasiekėme netoli Kauno pilies esančias salas. Nu kur tai mes ten neišsilaipinsim kaip kokie robinzonai. Tai štai mes saloje, bet turim bėdą – plaustas leidžia orą. Vyrai greitai pasidarbavo – pripūtė, ir mes vėl kely. Tik šįkart ištempę ausis, ar plaustas neleidžia oro. Vis dėlto, dar teko porą sykių stoti ir papildyti plaustą oru, nes kai kuriems pradėjo šlapti užpakalis – atsidūrė draugai žemiau upės lygio.
Dar vienas įspūdingiausių momentų – praplaukimas pro „Combo“. Nuskilo pro ten praplaukti lygiai 12h, t.y. kažkas šventė gimtadienį, tad pasigerėjome puikiais fejerverkų vaizdais.
O tada atėjo mistikos laikas... staiga stojo rūkas. 2-3valanda nakties. Jautėmės kaip kokie šerlokai holmsai ar paprasčiausiai kvailiai, nes sudėtinga išsilaipinti krante, kurio tu nematai. Galiausiai senkant jėgoms ir plausto oro lygiui, desperatiškai puolėm ieškoti tinkamo kranto išsilaipinimui. Kuo daugiau galvų, tuo daugiau nuomonių – vienas sako kad čia jam krantas netinka, na tai ką – plaukiam toliau. Vis dėlto, vienas krantas pasirodė visiems tinkamas, nors teko ropštis į skardį ir keliauti iki kelio per žoles, kurios siekė pusiaują, bet juk žygiai tuo ir nuostabūs!
Išsirioglinom į krantą, radom kelią, bet pala.. mes juk gerokai praplaukę numatytą vietą. Na nieko tokio.. einam trise nuo Raudondvario pėsčiomis į Lampėdžių gyvenvietę. Tuo metu laukdami draugai palošė uno kortomis.
Susirinkus daiktus, pasiūliau užsukti pas mane į pavėsinę, išgerti arbatėlės – net ąžuoliečiams reikia šilto maisto ir gėrimų. Pasistiprinę, patraukėm namo, pakrauti baterijas ir pasiruošti kitam smagiam žygiui.

Marija Rita L.