Šreko pelkė arba Du tilteliai. PAVOJINGA!

Laikas: 2011-05-14/15
Vieta: Alberto Dusevičiaus sodyba
Dalyviai: Organizatorius Albertas Dusevičius ir daug ąžuoliečių, bei jų draugų.

Praleisti savaitgalį Albertui priklausančioj pelkėj visada didelis malonumas. Ypač kai ten vyksta ŠREKIADA Pelkė prisipildo juoko, pokštų, atrakcijų, rungtynių, įspūdžių, varžybų, šokių, dainų ir šilumos, kuri sklinda iš pačios vietos bei jos lankytojų. Šventė visada prasideda nuo pasiruošimo. Bene svarbiausia ŠREKIADOS rungtis – estafetė po pelkę. Arvio ir draugų surengti „atrakcionai“ tiesiog įtraukė visus dalyvius. Vienus giliau, kitus šlapiau, trečius iki sielos gelmių. Privertė pamesti kuklumą, drabužius, blogą nuotaiką ir nuobodulį. Net ir aš antrą dieną pasivaikščiojau pelkės rąstukais, tik be visų pribumbasų. Tiesiog man taip labiau patinka. Nepaprastai daug gerų emocijų susilaukė pasiskraidžiojimas virš prūdelio ir Jono surengtas stilizuotas dušas. Atsirado tokių, kurie net keletą kartų šią atrakciją išbandė. Abejingų nepaliko ir galimybė pasisūpuoti karste. Ko mes tik jame nedarėm Visgi ne dažnai gyvas karstan lipi. Ir dar savo noru ;). O Arvis net nakvojo jame. Proga kartą gyvenime pasitaikanti. Ko neišbandyt? Tačiau man neišdildomą įspūdį paliko du dalykai: Andriaus G. darytas orientacinis ir Baisos pabaisos diskoteka, vainikavusi pirmą renginio dieną. Tiksliau vakarą.
Rengdamas orientacinį Andrius tikrai pasistengė. Ypač punktų originalumu. Vienas jų vadinosi „Du tilteliai. PAVOJINGA!“. Jo reikšmę supratau tik tada kai po mano kojom du tiltukai lūžo. Tiesiog dainos „Kam sudeginai tu net ir tiltus...“ ekranizacija. Tik be degtukų. Įvarė man gerai baimės. Bet apylinkių grožis ir gera kompanija visus nemalonumus sugeba paversti gėriu. Ir ta nuotaika kai grįžti į pelkę, skaniai užkandi, pasidalini įspūdžiais, pasakai organizatoriui, ką apie rungtį galvoji, neapsakoma. Tiesiog reikia išbandyti pačiam.
Kaip ir jau tradicija tapusi Baisos pabaisos diskoteka. Stebuklinė pasaka su meniniais, muzikiniais, kultūriniais, jausminiais ir visokiais kitokiais įdomiais intarpais. Įtraukianti ir paverčianti visus žiūrovus dalyviais. Tiesiog neįmanoma nešokti ir atsispirti Baisos pabaisos žavesiui
Ir po tokios įspūdžių pilnos dienos ir nakties (apie jos nuotykius šįkart nutylėsiu), išaušo dar viena ne mažiau kerinti diena. Vyrai plaunantys puodus, Alberto ekskursija prie Mergos akmens, pasiskraidymai Jono motoriniu skudurlėkiu, rytinė pelkės ramybė ir tinklinio varžybos, primenančios nei tai baletą ar modernų šokį, nei tai „Matricą“. Ar dar ko trūksta, kad pasaulis aplink tiesiog žavėtų nepaprastumu.
Tad dideliausias AČIŪ Albertui, pelkės baubukams, visiems organizatoriams ir dalyviam už nuostabią šventę ir šventinį jausmą, kuris ne tik ilgai išlieka, bet ir užaugina norą vis sugrįžti.
Su ♥ ir  Romytė