Betliejaus taikos ugnis

Laikas: 2010-12-23
Vieta: Kazlų Rūdos miškai
Dalyviai: Juozas Dapkevičius (vadas), Paulius (Paška), Darius Styra, Giedrius S., Jonas, Neringa, Monika, Justas Kavaliauskas, Paulius Lokys, Gediminas Staugaitis ir Regina Vancevičiūtė

Apie pastatytą paminklą nebuvau girdėjas, Juozas Dapkevičius per trečiadieninį susirinkimą informavo, kad vyks uždegti šventą iš Betliejaus atgabentą ugnį. Paulius (Paška), siūlė čiuožti slidėmis nuo ryto Kazlų Rūdos regione, kadangi buvo darbo diena, tie kas gal norėjo, neturėjo galimybių prisijungti.
Aš prieš ateinančias šventes norėjau prasiblaškyti ir kaip visada, kuo daugiau sužinoti apie Ąžuolus. Jonas kaip visada aktyviai visus kvietė ir surinko galinčius ir norinčius važiuot. Susėdom į Jono busiuką ir išjudėjom. Susiskambinom kur susitiksim ir kur judėjom link sutartos vietos. Sutikę Juozą su sena ažuoliete Regina Vancevičiūte prie LŽŪU, lėkėm tikslo link. Pasiekus miestelį pasiekėm ir Juozo draugą Gidiminą Ilgaitį, paėmę jį išvykom paminklo link, pakeliui sugaudėm Styrą su bmw (tiksliau jis mus pasivijo), įsukę į mišką važiavom laukdami Paškos automobilio, radę jį prisiparkavom, Styra kaip drausmingas vairuotojas paliko įjungęs šoninius gabaritinius žibintus. Eidami gilyn miško takeliu, pašonėse matėm apsnigtas jaunas pušeles, užklydę giliau pasiekėm Pašką, jis mūsų laukė pritempęs malkų prie užkurto lauželio. Susisveikinę nuėjom prie paminklo, apvalėm, uždegėm Betliejaus žvakutę, paklausėm labai įdomaus pasakojimo ir kitų minčių, sudainavom keletą dainų. Gerokai pabuvę prie paminklo, paėjom susišildyt, išgert arbatos, Giedrius pririnko miško augmenijos iš kurios gavosi puiki arbata (eilinį kart nusideginau liežuvį). Kol kiti dalinosi prisiminimais ir keitėsi kalbomis aš stengiausi papleškinti nuotraukų, be stovo sunkiai sekėsi tai padaryti.
Po visko mus pasikvietė Gediminas į savo namus. Prigriebėm atsivežtas po Kalėdų žiburėlio likusias vaišes (o jų buvo nemažai) ir susėdom prie stalo. Gediminas išvirė visiems arbatos, taip pat privaišino įvairiais skanumynais. Besedėdami pradėjom prisistatinėti ir pasakoti kaip vistik atsitiko, kad patapom ąžuoliečiais. Apėjus pusei rato pakeliui stringant ties vyresniais ąžuoliačiais (juk kuo ilgiau esi ažuole, tuo daugiau pripasakot gali) atėjo senųjų draugų prisistatymo eilė - ties čia ir prasidėjo didžiosios įdomybės, sužinojom labai daug įdomių ankščiau buvusių keliavimo faktų, kelionių istorijų kurių klausėsi visi įtempę ausis. Pasakojimai buvo tikrai nuostabūs, kaip ir patys minėjo "...galima pasakot ir pasakot". Nesinorėjo išvykt, atrodė, kad keliatą dienų būtų galima klausyt, bet ir tai neužtektų visiem patirtiem įspūdžiam laiko išpasakoti :)
Prieš išvažiuojant Jonas žadėjo Moniką pristatyti 22 val. į Kauną, bet sustingdyti įpatingų pasakojimų - užsibuvom ilgiau... Atėjus ~22-23 val. pajudėjom Kauno link. Nuoširdžiai dėkojom už puikius pasakojimus ir tokį svetingą priėmimą į svečius. Gaile, kad teko vykti namo, bet vistik mūsų laukia Ąžuolo kartų susirinkimas, kur tikiu, kad bus daug smagių akimirkų išgirsta.
Namo grįžom ~24 val. LABAI dėkojam Jonui už pristatymą iki namų durų.


(Paulius Lokys)

Nuotraukos galerijoje

Plačiau apie J.Būtėną ir paminklo atsiradimą skaitykit ČIA

Taip pat informacija iš Ąžuolo Wiki