Kalėdojimas

Laikas: 2010-12-25
Vieta: Eko troba, prie Plungės
Dalyviai: Jonas M., Giedrius S, Kipsas, Aura, Neringa B. ir Paulius L.

Užsiminus apie Kalėdas Ąžuolų kompanijoje išgirdau apie kalėdojimus, kurie vyksta per kiekvienas Kalėdas. Prisiskaitęs, prisiklausinėjęs ir prisižiūrinėjas nuotraukų laukiau kalėdojimo. Pradėjus kažką organizuoti (nors apart organizatorių šnekų daugiau nieko rimto ir nenusimatė) vykdami iš Kazlų Rūdos paminklo žygelio namo, suskubom apie kalėdojimą kalbėt. Jonas greit suorganizavo išeitį iš esamos "kalėdojimo nebus''situacijos, kurią išsprendė klubo draugas Kipsas su EKO troba.
Pajudėjom 25 d. Kalėdų rytą, 10val. rinkomės prie 119. Iš dalyvių skaičiaus (Aš, Jonas ir Giedrius) supratau, kad žygelis bus išskirtinis.
Susirinkom daiktus, išeidinėdami sutikom bendriko budinčiąją, kuriai padovanojom tušinuką.
Sėdim busike ir lekiam autostrada - prigriebiam tranzuotoją, kol busiko vairuotojas Jonas su šturmanu Giedrium mokėsi kalėdojimo dainas, aš prasiplepėjau su naujuoju pakeleiviu, kuris pasirodo taip pat užkietėjas Lietuvos keliautojas, dar mėginom su racija pagaut fūrą mūsų tranzuotojui į Klaipėdą, bet furistų nebuvo. Tuo metu dar skambtelėjo Kipsas, sakė tranzuos su Kalėdų senio kostiumu :) ...bus po piet.
Per akinančiai baltus ir apšalusius kaimų keliukus lėkėm EKO trobos link, stabtelėjom pakelti kaimo ekonomikos vietinėje, apgaulingai gražiai atrodančioje krautuvėje. Jonas papasakojo apie mūsų kėtinimus. Pardavėjos stengėsi nesukaliot piršto prie smilkinio, bet iš šnekų supratau, kad sukalios mums išėjus. Nieko, ko norėjau neradau, apgavo su nukainuotu, bet brangiu šaltibarščių kefyru, kurį gerdamas neradau krapų! Kitoje gatvės pusėje aplankėm tikrą senovinį kaimo prekybos centrą, kuriam radom ko reikėjo (beje ten duona žymiai skanesnė ir jos sudėčiai užtenka keletos žodžių, o kaina 3x mažesnė nei Kaune!). Laimingi ir apsiprekinę, lėkdami prigriebėm dar vieną auskaruotąjį išpošventiškos būklės keleivį, pavežėm gal 800 m buvo labai dėkingas ir palinkėjas "...tai gero jum tūso" išsiropštė lauk.
Prie posūkio į mišką, užsimetėm grandines ant ratų ir "brakosais" patraukėm tolyn - mašinos galas skraidė skersai, nes sniegas buvo purus (plaukėm kaip su laivu). Prie trobos sutikom traktoriuką, kuris stūmė sniegą nuo kelio, Jonas priprašė, kad prapieštų su kaušu per kiemą, dar ir paskolino kastuviuką mašinos provėžom prakast (beje sniego buvo iki kelienių, o apledėjas viršus bėgant laužė blauzdas kaip su plaktuku - prisidariau popų, įspėjau kitus). Jonas demonstravo busiko galią ir maišydamas sniegą su žemėm įrėsi arčiau žemės centro ir tuo pačiu tolyn į kiemą.
Atėjo laikas įeiti į trobą, atsirakinom duris, išjungėm signalizaciją, susimetėm daiktus ir ėjom miškan malkų organizuot. Organizavimas mano akimis iš šono atrodė tikrai linksmai :)
Vargais negalais sutysėm prie trobos, pripjovėm ir pradėjom kurti pečių, kuris kaip ir rimtas kaimo pečius buvo su charakteriu - dūmai rūko per kiekvienos plytos tarpelį. Atidarėm viską, kas atsidaro ir prisidėjom prie globalinio pašildymo.... Pjaudamas malkas apsidžiaugiau pamatęs baltą žmogų su ciklopu ant kaktos - KIPSAS!!
Susipažinom ir susigrūdom į virtuvę, trumpai aprodė unikalią trobą ir išvyko su Jonu atvežti dar vienos dalyvės Auros. Giedrius tuo tarpu gamino maistą, apie kurį dabar rašant seilės bėga...(supraskit, kad skanu). Giedrius rėkavo, kad greičiau grįžtų, nes tuoj maistas bus, po gal 10-15 minučių išgirdau, kad atvyksta Jono busikas, bet pasirodo jis dar tik IŠvyksta, o Giedrius jau krauna porcijas į lėkštes.
Kadangi pečius ne šiaip, bet su bebange šonine kepimo/šildymo/virimo/ ir kitomis funkcijomis, maistas buvo visa laiką karštas. Atvykus Aurai, puolėm valgyt. Aura privežė mamos priduotų gėrybių: super mišrainių, net keletą ir dar skirtingų (...ir vėl apsiseilioju rašydamas). Ačiū Aurai ir jos Mamai!
Susėdę apsikalbėjom, mėginom sudalyvaut talentų rate, bet kažkaip neperlabiausiai man sekėsi. Prisiklausiau įdomių minčių iš eilėraščių - gražu (kartais eilėraščiai atpalaiduoja ir veikia man kaip gyvas instrumento atlikimas).
Kadangi stalas buvo tolokai nuo pečiaus, visi susirinkom prie pat jo - pašnekesiai netilo, tematikos svyravo nuo eilių ir armonikos garso iki kalbų apie špergalkių naudojimo technikas.
Prireikė Jonui tapkių, jas sukonstravom iš butelių ir virvės, remdamiesi Afrikos vaizdeliu matytu per travel (nors Jonas sakė, tokių šliopkių nematė nešiojant Afrikoj). Sekančią dieną aš tokias iš kartono pasidariau, tik susinešiojo per dvi dienas visiškai).
Miegojom visi lovose, tik Kipsas nieko nesakęs dingo, kurį radau už durų jau miegantį ant grintų. Nepamenu kada eidavom miegot, bet tikrai gerokai po vidurnakčio.... kalbos, kalbos, kalbos. Aura ragino visus nemiegot dar bent keletą valandų, Giedrius pirmasis nusmigo prie praviro lango, Jonas truputį vėliau, o man priešmiegės kalbos patiko, net akims besimerkiant, stengiausi neužmigti.
Kita rytą, visi išvykom Neringos atsivežti iš Autobusų stoties, tuo pačiu truputį apsiprekinom. Grįždami praklibinom busiko ričiagą (pavarų dėžės perjungimo svirtį), kuris neleido įjungti "priekinių" antros ir ketvirtos pavarų, Jonas su Giedrium nuėjo žiūrėt kame bėdos, man liepė eit ričiagą junginėt, kurį pajudinus jis nukrito kaip šakaliukas ant grindų...
- Jonai!!! ričiagas labai laisvas
- Taip, taip, žinau, dar pajudink...
- Jonai, bet jis ant žemės guli.
- Žinau, žinau, kad jis laisvas, dar pajudink.
- bet nėra ką judint, jis tik ant gumos laikosi...
Pribėgęs Jonas pakėlė ričiagią ir jis išvis išsimovė :D liko tik skylė. Galvojau, nebegryš Jonas jau su busiku į Kauną, bet nebūtų gi čia VW ir nebūtų Jonas Jonu, jei įmetęs atsuktuvą į ričiago skylė nebūtų važiavęs kaip važiavo. Tiesa - buvo juokinga kai Jonas iš įpratimo maskatuoja ranka ieškodamas bėgių svirties prisimena, kad dabar su atsuktuvu prie žemės reik bėgius junginėt :D
Gryžę prisipramogavom kaip tik sumąstėm, aš kiauras valandas be sustojimo tampiau armoniką (kitus užkniso, o aš dar ilgai galėjau klausyt garsų primenančių gero filmo pabaigą).
Vakare nusprendėm, kad neesam tinkamai pasiruošę Kalėdojimui, pasidarėm Kalėdas troboje, buvo ir kalėdų senelis ir eilėraščių sakymas ir dovanos, tik gaila, kad Kipsas kažkur dingęs buvo, nespėjo davonų gaut. Kalėdų senis mėgino mūsų mergaites kabinti, bet nepavyko :)
Pramogos tęsėsi, žaidėm plentvolį, po jo man iš abiejų nosies ertmių bėgo kraujas, matyt nauja stigmų versija (vis tik aš šventas Paulius - galit paremti lietuviškais talonėliais ir keliausit i rojų pirmos klasės debesyje). A patom chebra lošė kavonkes ir gaudynes, man nebuvo noro, nepamenu kodėl, mėginau šluot susidariusį šiukšlyną, bet vis aplink bėgiojanti chebra nešė sniegą ir šiukšles - nusprendžiau nesikankint ir eit tampyt armoškės :)
Ryte turėjau išvykt į Klaipėdą ir pradėti žygį Kuršių Nerijoj - bet nepavyko ištrukti iš trobos, transporto artimiausia stotelė už ~10 km, nebūčiau niekaip spėjas nuklampot.
Apsikuitę, vakarop, dar nepradėjus temti išvykom, pavežėm Aura namų link, prigriebėm dar vieną senesnį žmogelį, Kipsą pristatėm namo ir Kalėdos užsibaigė...

Reziume - EKO troba puiki ir nuostabi vieta visais atvejais ir visais metu laikais.
Tradiciškai nepakalėdojom, bet atšventėm Kalėdas. (iš tikro labai gaila, kad neišėjom Kalėdot, bet tam buvo priežasčių).


(Paulius Lokys)

Nuotraukos galerijoje