Kur Bėga Šešupė…

Laikas: 2010.05.08-09
Dalyviai: Tomas Kukis (vadas), Žydrūnė Šegždaitė (kultūrininkė), Mindaugas Gegužis, Linas Gustauskas, Monika Vanagaitė, Dovilė Dimindavičiūtė, Nerijus Lamanauskas, Andrius Garbauskas, Jurgita Kalvinskaitė, Andrius Kukis, Aurelija Kukytė, Milda Butkutė

Kur bėėė – ga Še–šu-pė, ’’ Ne taip, bandom iš naujo, truputį aukščiau’’(sakau aš). Kur bėėė – ga Šešupė… antras bandymas ir šį kartą žymiai geresnis. Dainuojame toliau Maironio sukurtą patriotinę dainą, išaukštinančią ne tik Lietuvą, bet ir jos upes: Šešupę ir Nemuną. Tiesa, ne tik dainuojame apie Šešupę bet ir ja plaukiame. Plaukdami mėgaujamės saule, pušynėliais, upės krantais, įvairiais kvapais, kurie matomus vaizdus padaro dar tikroviškesnius. Galiausiai, esame vienu metu dviejose vietose: Rusijoje ir Lietuvoje.
Vincas Kudirka. Muziejus. Paminklas. Tautiška Giesmė. Esame Kudirkos Naumiestyje, kur prie V.Kudrikos paminklo sudainuojame Lietuvos himnu tapusią Tautišką Giesmę, taip mes pagerbiame savo Tėvynę ir žmones, gyvenusius dėl Lietuvos ir Lietuvai.
O vis gi, kur bėga Šešupė? Nutarėme ją pasekti. Visi (buvome 12 plaukikų) čiupome baidares ir su vadu, Tomu priešaky leidžiamės žemyn upe. Ne šiaip leidžiamės, bet ir stebime aplinką. Aplinkui nepaliesti žmogaus miškai, beržynėliai, pušynėliai, o dar kvapai kvapeliai...aplinkui daugybė žydinčių Ievų!
Panoviai. Įplaukiame į Novos upelį ir einame link parduotuvės. Pakeliui matome: kelią, pievą, lauką, parduotuvę. Užrašas byloja, kad tai ne šiaip parduotuvė, bet ’’ Parduotuvė – Baras’’. Kultūriniame apraše buvo rašoma, kad čia galime matyti net kelias parduotuves (viena jau uždaryta), kultūros centrą, mokyklą, akmenį miestelio jubiliejui paminėti, bei parką su koplytstulpiu. Matėme!
Sekame toliau Šešupę, norime ne tik ją matyti, bet ir jausti. Sušokę baidarėn, toliau lyg niekur nieko tai EMIgruojame tai IMIgruojame iš Lietuvos į Rusiją ir atvirkščiai. Vakarėja...Mūsų ekipažas toliau susikibę traukia dainas, deginasi saulėje. Kiti priekyje. O kadangi mums buvo pasakyta, kiek liko km, kur miegam, kas ir kaip tai Linas su Mindaugu ir toliau tobulino kanojinį irklavimo būdą, leisdami mums pasilepinti.
Nakvynės vieta dešinėje upės pusėje, už 2 – 3km kaimelis, į kurį ėjome vandens. Dilgėlių ir šiaip žalios spalvos čia nestigo. Dar buvo saulė, kuriai nusileidus ją pakeitė mūsų komandos vyrų darytas laužas. Vėliau gamtos kvapus užgožė makaronų košė su daugybe sūrio, kuris, kaip Milda sakė ‚‘‘ Gražiai lydosi‘‘. Žinoma tai tiesa, nes samtį ne taip lengva buvo ištraukti iš košės ;D Arbata, vynuogės, saldainiai – tai užburtas ratas, nes viskas grįžta vėl ir vėl. Skanu!
Dainos. Patriotinės. Liaudies. Dainuojamoji poezija. Kernagis ir etc. Buvo apdainuota, išdainuota, sudainuota. Vadas ne tik vedė tautą, bet ir rodė pavyzdį dainomis, mes, žinoma, visi pritarėm. Pavakarojom ir gana, o kadangi nuovargis – minksčiausia pagalvė, tai nei plonas kilimėlis, nei nelygi žemė netrukdė gilaus miego.
Sekmadienis. Grikiaujame (grikiavimas – tai grikių valgymas). O kadangi mes dar taip ir neišsiaiškinome, kur bėga Šešupė – leidomės toliau žemyn upe, palengva ir linksmai. Netruko priplaukti Slavikus, kuriuose kaimas klęsti: 6 karvės,1 arklys, įvairaus Š**o kvapai – tik gėrėkis. Be kita ko, tik čia žmonės sustoja vidury kelio su mašinomis pasikalbėti, tik čia vietiniai geria nuo pat ryto ir miestelio centre, ir tik čia vaikai šienauja žolę vos išlaikydami žoliapjovę.;)
4 bananai ir du ledai po 59ct. Ir laukimas stotelėje ant suoliuko. Veltui. Judame link baidarių ir ...prasilenkiame su kolegomis, nes šie mūsų ėjo pasitikt, bet viskas baigėsi gerai, galiausiai be didelių nuklydimų plaukiame Jotijos link. Ir čia prasideda linksmumai ;D Vieni lipdami iškrenta iš baidarės, kiti eina upe, treti krantu, dar kiti plaukia po vieną,arba po du, bet visi prieš srovę ir tai buvo kelionės didžiausias nuotykis, ir taip 800m;)
Ir štai dundame namų link, kai aplink mus toliau vingiuoja upė – Šešupė, kuri tekėjo ir tekės sava vaga, nors ir ne vieni keliautojai dar bandys įminti jos paslaptį, kur ji teka...

Žydrūnė

Plaukėm su Šakių savivaldybės baidarėmis. Teoriškai turėjo plaukti sunkaus būdo jaunuolis, bet kadangi jo neatsirado teko susimokėti už transportavimą, kurį šiap būtų dengus savivaldybė (apie 200lt).
Nuo Kudirkos Naumiesčio iki Kirkilių įveikėme pasisšvilpaudami. Noro turint galima būtų ir per dieną nuplaukti- bet tada būtų arimas.
Paprastai plaukiama iki Jotijos upelio- už jo Šešupė suka į kaliningrado sritį, tad svarbu nepražiopsoti. Po to kylama 800metrų prieš srovę iki brastos.
Jis įprastai būna nusekęs, bet mum pasisekė- po lietaus buvo ištvinęs.
Ištikro šešupė pakankamai monotoniška upė- labai lengva pasiklysti- pamesti kur esi- praktiškai vienteliai orentyrai įtekantys upeliai- tad reikia nuolat sekti žemėlapį. Kelionę paįvairino pakrantės kaimų lankymas, nors didesnių įžymybių juose ir nera.
Plaukiant būtina užsiregistruoti užkardoje, mes registravomes Kudirkos Naumiestyje, Prano Mašioto 90- užtruko apie 45min.

Tomas