Bobžygis

Laikas: 2008.03.01-02
Vieta: Birštono apylinkės
Dalyviai: Dovilė, Lina, Roma, Dovilė, Aurelija (Simonos sesė), Gintarė, Vaida (Dovilės sesė), Renata, Lorita.

Susirinkom Kauno autobusų stotyje aštuonios damos – žavios ir su kuprinėm: Dovilė, Lina, Roma, Dovilė, Aurelija (Simonos sesė), Gintarė, Vaida (Dovilės sesė), Renata. Susitalpinom į busiką ir..į Birštoną. O važiavom linksmai: aptarėm, kurie gi mūsų vyrai mūrai ąžuolai galėtų merginom patapt, ir visai gražiom; daug kandidatų pririnkom, bet vis tiek iki mūsų žavumo jiems toli gražu. Birštone pasimaitinom vietinės parduotuvės šokoladu. Pasigavom Loritą. Ir dar tokią mergaitę pasigavom, kad nufotografuotų mus visas. Paskui dar ir lietų pasigavom, kuris lydėjo link Birštono piliakalnio. O ten labai labai gražiai padainavom, pasigrožėjom vaizdu ir patraukėm toliau. Lorita ir Gintarė pamokino šiokių tokių liaudies gudrybių. Ir ėjom ėjom, pažliugusiu keliu, besigrožėdamos sodriai žaliais laukais. Aišku, pravažiuojantiems, kaip visad, buvom tikra egzotika. Beeidamos nusprendėm, kad pakelės akmuo bus puikus stalas saldiems užkandžiams. Šalia radom labai gražią – mėlyną – pašto dėžutę, su dar gražesnėm pavardėm. O svarbiausias „mažųjų pietų“ akcentas buvo Dovilės, Gintarės ir Loritos sutartinė. Na o paskui vėl, vaizdingais peizažais traukėm toliau, kol priėjom trobelę, ne cukrinę, bet labai jaukią. (Iš tikrųjų, ir gerai, kad trobelė ne cukrinė, nes mes pačios stalą nudengėm dar gardesniais valgiais.) Čia prie mūsų prisijungė dar kelios damos. Tada atlikom privalomą ritualą: šokom į sijonus (beje, Gintarė nuo pat pradžių ėjo su sijonu, reikia ją už tai pagirti) ir pynėm kaseles. Vyko labai įdomi, kooperuota kasyčių pynimo ceremonija. Gražu! Na dabar galima ir pasivaišinti specialiaisiais gardžiaisiais damų patiekalais. O naktis buvo skirta vilnai, vilnai ir dar kartą vilnai, su vandeniui ir muilu. Na ir adatoms. O iš tiesų – žaviųjų damų žaviesiems rankdarbiams. Gimė daug gražių gėlyčių, karoliukų, drugelių, bitutė, boružėlė, asilėlis... Šalia visų šitų grožybių atsiradimo proceso vyko ir kitas – būrimosi. Mistišką aurą kūrė mūsų Roma. O paskui vyko skirstymosi procesas: vienos damos važiavo namučio, o kitos – miegučio. Kitą rytą pradėjom spėlionėm, ar tik Dovilė nebus išėjusi maudytis į Nemuną... Toliau rytą tęsė graudi daina (apie bernelį...) ir linksmi pusryčiai. Ir po trupučiuką – namų link. Aplankėm tą Nemuną, kuriame Dovilė vis dėlto nesimaudė, ir ėjom ėjom, žaliais eglynais, plačiais laukais... Birštone palikom Gintarę ir Loritą ir...į Kauną. Žygelis tikrai moteriškas, gardus, spalvingas ir dainingas.

Renata