|
Žygis Lietuvos Lenkijos pasieny
Laikas: 2008.02.23-24 Vieta: Lietuvos - Lenkijos pasienis Dalyviai: Vaidotas, Dominykas, Aurimas, Linas Kulakauskas, jo dukra ir sūnus.
Šiais metais Dratas-Nedratas vyko keistai be sniego ir žiemiško šaltuko. Lauke buva drungna ir pavasariška. Šį kartą žygis intrigavo galimybe pėsčiomis vidury miško kirsti sieną. Tiesiog sekundžių bėgyje pabūti tai Lenkijoj, tai Lietuvoj ir vėl Lenkijoj. Žygio vieta apie Kapčiamiestį.
Pakeliui į pasienį šiek tiek nuklydom link Baltarusijos, bet užtat aplankėm už ievrosojūzo pinigus sutvarkytą senovinę (akmens, geležies?) amžiaus gyvenvietę. Išties jauki vietelė, upės kilpa, pušynas, aukšti skardžiai.
Sovietų Sąjungos laikais Lietuvos-Lenkijos siena buvo išorinė siena su Europa. Panašu, kad gerai saugoma. Pora kilometrų nuo pačios sienos eina buferinė zona ir palei sieną driekiasi kokių penkių dešimčių metrų pločio miške iškirsta proskyna. Proskynos viduryje metalinė
tvora su daug aštrių spygliukų. Abiejose tvoros pusėse gerai pravažinėti miško keliai patruliavimui.Proskyna tik šiaip įdomi pažiūrėti, bet labai nuobodi eiti, tad ieškojom pačios pačios sienos. Radom!!! Ant sienos eina dar vienas keliukas - per pelkes, kalvas irmiškus. Supiltas šaunus pylimas. Lenkų pusėj prie pat sienos matosi šaunūs polskyje triobesiai. Keista, nes lietuvių pusėj jau kuris laikas jokios triobos nematėm - nei naujos, nei sugriuvusios. Lietuvių pusėj miškai palei sieną prižiūrėti (ko nesitikėjau), lenkų - sunku koją įkelti, užvartom apvirtę. Nakvojom lenkų pusėj, biskį brūzgyne, šalia ežerėlio. Ežerėlis užšalęs, tinkamas pavasariniam pasičiužinėjimui. Pasigailėjom, kad pačiūžų nepaėmėm. Prie laužo proginis kepinys ir smagus laikas. Sekmadienį daug ėjom, aplankėm gerą komplektą simpatiškų ežeriūkščių su ledais kolkas neišplaukusiais.
Įdomu, kad per pora dienų miškuose nesutikom nė vieno žmogaus. Taigi, jei kas nori pabėgti nuo homo sapiens - į PL-LT pasienio girias.
Vaidotas
|
|