Meilės ir nepriklausomybės žygis

Laikas: 2005.02.05 – 2005.02.06
Vieta: Valkininku apylinkės
Dalyviai: A. Dusevicius, Smukstaras, Neringa, Vaidas ir Gintare Bernotai, Marumas, Jūratė, Aura, Simona, Albertienė, Dovile B., Dovilė istorikė Aurimas P., Agne, Vaidotas.

Atsimenu tk tiek, kad labai daug daug daug dainavom ir apie meilę ir apie nepriklausomybę, o galų galiausiai apie nepriklausomą meilę...
Sugalvojom su Vaidu pagroti ant nervų ir ėmėm visus įkalbinėti nestatyti palatkės ir miegoti lauke. Kadangi mūsų buvo daugiau, nei vietų zimoj, tai prisikalbėjom ir lauke miegojom prie -15C

Neringa

Žygis prasidėjo pirtelėje. Iš pradžių buvo baimintasi, kad po pirtelės visi išpindės, bet laimei komplikacijų dėl to nebuvo, kitą rytą visi gražiai išslydo. Visi išskyrus mane. Nors išėjau paskutinis, bet gavosi, kad visus aplenkiau, o po to dar ir grįžti turėjau, nes visi kažkur užtruko. Na, o kitą dieną pėsčiųjų ir slidininkų žygiai susijungė ir prasidėjo lenktynės. Nors varžybos buvo permainingos, bet skaitykim, kad rezultatas gavosi lygus.
Tiesa, dar buvo surengtas ir gražiausio nusileidimo, o tiksliau gražiausio nukritimo konkursas. Nugalėtoja tapo Jūratė už kritima kregždutės stiliumi. Nugalėtojos laukė alaus (o tiksliau Ledo) butelys.

Vilius

Žygis įsiminė dideliu dalyvių skaičiumi (kaip visada Alberto žygiuose). Iš vakaro pirtelėje ant upės kranto buvo gvildenamos meilės ir nepriklausomybės temos. Cituojama Banzajaus kūryba (super kūrinys apie kančias dėl moterų). Dainos, karštas vynas… Kitą dieną prasidėjo rimtoji dalis.

Aurelija


Vakare buvo blynų balius, t.y. šventėm užgavėnes: ant laužo kepėm blynus, kiaušinienę su dešrelėmis ir vėl gėrėm karštą vyną.. Buvo smagu ir skanu. Albertas daug ir įdomiai pasakojo apie Iraką.

Gintarė


Dovilė, dar neprašvitus viena iščiuožė ieškoti traukinio ir , aišku, paklydo – paskui vienas kaimietis barė mus, kam išvarėm vieną mergaitę į mišką..., bet viskas baigėsi laimingai.

Simona


Tokia tad pas mus gili tradicija, kad el Capitano fundija visiems šilumą dirbtinę ir vandenį Šalčios natūralų, kai ateina (arba artėja) Ta diena. Šįkart pirtelė buvo prieš žygį, bet tai esmės nekeitė. Vėl buvo maudynės, gitara ir dainos. Po nakties iššliuožėm giriom ir paupiais. Ilga čiuožikų kolona. Vilius pėškom ėjo, nes slidžių neturėjo, bet tai nesutrukdė jam turbo žingsniu traukti ir mus už nugaros palikti. Valgėm šokoladą. Nakvojom ant kalno prie upės. Prie mūs prisijungė Vytenis ir Jurga. Zymoj nakvojom. Ankstų rytą Dovilė pirmoji išskubėjo namo, į Kauną. Mes visi dar gerą galą maloniai pačiuožėm. Sulaužiau savo nesulaužomą plastmasinę slidžių lazdą. Nesulaužoma – jei naudoji pagal paskirtį. O aš pabandžiau kitaip, ne pagal paskirtį (įmerkiau į upelį ir atrėmiau į dugną kaip papildomą atramos tašką, kad padėtų persikelt) panaudoti ir triokšt, va tai tau. Žygį baigėm kokiam tai kaime su maža jaukia bažnytėle, kur skaniai valgėm daug mėsytės ir išsiskirstėm kur kam.

Aurimas