Slidžių žygis Baibiai - Salakas

Laikas: 2005.01.28 - 2005.01.29
Vieta: Baibiai - Salakas
Dalyviai: Marumas, Aurimas, Minde, Edvardas, Edas, Johnis, Aura, Jurka, Kaleda, …

Atvažiavom gana vėlai, šliuožėm šliuožėm kol sutemo. Žvaigždės rodė kelią, ypač šiaurinė į šiaurę. Suradom vietą nakvynei šalia ežero, su nuolydžiu. Buvo daug vaikinų, todėl atrodė, kad laužas pats užsikūrė. Mindė atrado nauja malkų skaldymo būdą.
Kitą dieną šliuožėm nuo kalniukų per ežerus ir keliais. Kai kurie darė slalomą gigantą.
Atšliuožę į Salaką sutikom Bulgarus, kurie pavaišino arbata, kol laukėm ekipažo.

Agnė


Iščiuožėm nevalgę, pietavom tik 18 val., kai buvo tamsu ir šalta. Kadangi vyravo anarchistinės nuotaikos, nieks per daug nesiorientavo ir čiuožėm su pagrybavimais. Tik ryte pamatėm, kad nakvojom pasakiškai gražioj vietoj, prie piliakalnio, šalimais ežero. Antra diena mus visiškai užvaldė anarchistinės – antiglobalistinės nuotaikos, tai dainavom dainą: jogurty-chujogorty, snikersy – chuikersy, fišery – driversy ir vingiavom į finišą.

Eds


Čiuožėm ežerais, truputį miškais ir nemažą gabalą keliu, kas visiems „maratonininkams“ nelabai patiko. Žygio gale Salake apžiūrėjom gražią bažnyčia, vienintelę iš tašytų akmenų Lietuvoje. Kabako neradom, o vairuotojus išsiuntėm tranzuoti.

Aurelija.


XX a. stebuklo – mobilaus ryšio – padedami susitikom Baibių kaime. Iš ten planavom čiuožti čiuožti čiuožti. Slidėmis. Ir čiuožėm, ežerais ir paežerėm, laukais ir palaukėm. Vėlai pradėjom, vėlai ir stojom nakvot. Kokio tai ežero krante. Čia išpopuliarėjo rusų radijo daina: snikersy snykersy, snykersy x**ikersy, baunty baunty, baunty x**aunty. Kalėda iškart ją įtraukė į savo dainynėlį. Šiai paprastai dainelei labai paprasta dakurti teksto, pvz. konkurencinėje kovoje kieno slidės geresnės: fišery fišery, fyšery x**išery. Kitądien radom piliakalnį, nuo kurio, kas norėjo, labai smagiai pačiuožiojo. Pavakary atšliuožėm į Salaką, nes pamatėm, kad į Baibius nespėsim. Salako labai graži ir didinga akmeninė bažnyčia – ir matosi iš tolo. Vieni draugai tranzavo mašinų atsivaryt, kiti ėjo pas bulgarus (?!; bet jie ten gyvena – labai puiki gyvenimo kokybė, kai dirbi mieste, o kaime gyveni) pasisvečiuot. O Salako kaimas tąvakar buvo neblaivas, net tie, kurie paėmė mūsų tranzuoklius, truputi nekondicijoj buvo. Tranzuokliai grįžo savo transportu, susipakavom ir išvykom Kaunan.

Aurimas