Iki Raudonės ir už jos

Laikas: 2004.05.29-2004.5.30

Baigėsi žygelis...

Žygis prasidėjo kiekvienam skirtingu laiku, priklausomai kas kiek miegojo ir kas kiek norėjo ką pamatyti. Daugiausiai čia turėtų ką papasakoti Indrė, sąžiningai atpėdinusi visą maršrutą ir stebėjusi, kaip bendražygės tą patį maršrutą keliauja autostopu. Na, šiaip ne taip visa kompanija susitinkame Raudonėje, po obelim, greta 'gatvės' muzikantų, kurie iki vakaro grojo mūsų mėgstamas melodijas. O renginys didelis, žmonių minios ir akis yra į ką paganyti. Buvo
proga susipažinti-pabandyti visokio pobūdžio amatus, ragauti neaiškius ir aiškius valgius. O vakare įspūdingas operos solistu vaidinimas su spec. efektais... šventė baigėsi, bet publika nesiskirsto, tad brendam per parką ir ieškom miško nakvynei... Radom vietelę uodų prieglaudoje. Mums pasisekė, kad Indrė buvo pati skaniausia, tai ramiai išsimiegojom be ypatingų kovų su kraugeriais. Ryte palengva pėdinam miškeliais. Lietuvos žemėlapis ir kompasas nelabai kuom pasitarnauja, bet bendravimo išsiilgę kaimiečiai vis nurodo miško keliuką, vedantį link Veliuonos. Veliuonoje mūsų laukia vaizdai iš bažnyčios bokšto, galimybė tipo netyčia paskalambyti varpais, aplankyti muziejų ir ilgai grožėtis vaizdais nuo piliakalnių... Jau tiek užsigrožėję, tiksliau užsiplepėję net nepastebėjom, kad vakarėja, tai nusprendėm, kad reikia daryt ciku caku ir tranzyt Kaunan.

Kadangi liko dar daug neaplankytų objektų, tad laukia žygio pratęsimas...

Neringa