Akmena ( antra dalis )

Laikas: 2004-04-03
Vieta: Akmenos upė
Dalyviai: Saulius Šakarvis, Eglė Bertašiūtė, Gvidas, Elena ir Eglės bendradarbiai

Taigis saulėtą šeštadienio rytą pasikinkęs laivą ant stogo ir prigriebęs Eglę (kurią vos penktadiny įtikinau, kad plaukti galima ir neapvirtus:) spaudžiau gazo pedalį link Akmenos. Reikia juk įveikti prieš dvi savaites pradėtą maršrutą.. Važiavome bildėdami, kadangi baidarė neleido greit lėkt, vos tik paskubi, pradeda belstis paklotas paklotukas į stogą taip, kad net susišnekėt neįmanoma. Taigis vykome kaip traktoriumi bildėdami. Vietoje jau baidarę krovėsi Gvidas ir Elena, dar apačioje prie upės pamačiau keleta baidarių, ten buvo Eglės bendradarbiai (kuriuos Eglė įtikino kad jie praplauks per 1 dieną iki Pagramančio). Viena iš baidarių buvo guminė, tik įleidus ją į vandeny ir priplaukus prie tunelio pasigirsta beviltiškas šūksnis "blet, irklas nulūžo" ir viena medinio irklo dalis nuplaukia su srove... Pasistatę mašinas pradedam plaukt. Tunelį įveikinėju vienas, vandens žymiai mažiau vidury tunelio nebeliko bangos, prieš tunelį jau atsiradus didžiulė sala. Ir jaučiasi lėtesnė srovė. Šiek kiek paplaukus, kairiame krante sulipam į piliakalnį (pavadinimo nepamenu). Tai buvo nerealiai
šventa vieta. Su mumis padaro meninę grupinę fotografiją. Gamta bunda, gandrai jau parskridę, todėl ridinėjamės kūliais kam tai šiemet pirmas kartas...Danguje sukdamos ratus klykauja koks 50-100 gervių, kurios šiaip ne taip išsirikiuoja į trikampį ir toliau skrenda link savo namų. Toje vietoje kur prieš dvi savaites Edas su Jolka buvo užsėdęs ant akmens ir tampėsi bijodami apvirst, šiandien kyšo didžiuliai akmenys, kur Myndė su Egle apsinešinėjo baidarę, o aš su Rasa bandėm pėršokt per upę gulinčia kliūtį šįkart praplaukėme pro apačią net nepasilenkdami...Krantuose matėsi daug gražių dalykų: žydi šalpusniai, bei žibutės, skardžiukuose vis dar kabo varvekliai, kurių dar vis galima pavalgyti, kuo mes dar ir pasinaudojom. Elena išskindavo vius šalpusnius, o tuo pačiu ir visą grožį dėl to, kad neskaudėtų gerklės, nu bet blyn, grožį kišt į geklę, nu nežinau... Praplaukus pirmąjį tiltą kažur sutinkam Eglės bendradarbius:) verda kava, valgo ir geria:) viena jų baidarė, nauja taimenė, jau visa skylėta kaip rėtis kokios 7-8 skylės sprindžio didumo:) kitas sukinėja varžtelius, džiovinasi mobiliaką už štukę litų, toks graudus atrodė.... Jie mūsų daugiau nebepasivijo ir jų daugiau nebematėme.. O už antrojo tilto, kur prieš dvi savaites užbaigėme maršrutą, neprasidėjo nieko ydomaus, kaip kad sakė plaukę kolegos, o ydomumas prasidėjo tik už trečio tilto ir tik kitą dieną. Aplankėme 'Beržų lauko' piliakalnį ir dar šiek tiek paplaukę stojome nakvynei. Kap ir turėjo būti, apsistojome šventoje vietoje. Po didžiuliu didžiuliu Ąžuolu. Vakarienei gavome dozę Dievų maisto, ir naktį kaukdami nuėjome miegot. Ryte išvadino mus su Egle proletarais (nes proletarai keliasi 6val.. ir važiuoja troleibusu į darbą), kad biškį anksti atsikėlėme, bet rytas buvo gražus ir šaltas. Išplaukėme aišku po porcijos Dievų maisto ~11, na gal 12val., nebepamenu. Na, tada gal ir prasidėjo įdomumas, daug rėvų viena po kitos, viena išvis pasitaikė didelė akmenų košė, kai įplaukėme į vieną iš srovių, taip beveik niekur negalėdami iš jos pasukti ją įveikėme. Pabuvojome Indijoj, na tiksliau Indijos piliakalny, kur buvo nufotografuota nereali konceptuali fotografija (na pažiūrėsim pažiūresim) Ir ~16val pagaliau priplaukėme Pagramantį. Vėl visą kelią bildėdami, tik dabar ir biški kaisdami skubėjome į Neringos gimtadienį
.
Išvados:
1. atėjo pavasaris
2. Akmenoje vandens dar buvo nebuvom užsėdę ant akmenų, nors taimenius jau sesdavo
3. Eglė nekalta, kad jie virsta;)
4. Tubūt jau laikas uždaryt pavasarinį baidarių sezoną ir laukt šilto vasaros vandens,
uff