Žemyn Jiesia

Laikas: 2004-04-04
Vieta: Jiesios upelis, Kauno r.
Dalyviai: Kalėda, Petras ( Romena ir Reda - palaikymo komanda )

Šeštadienį susikambinom su Petru ir nusprendę, kad "v žope detsvo zaigralo"č nusprendėm įveiktį Jesią. Kaip tarėm - taip padarėm. Sekmadieni susirinkom "anksti". 11 valš pajudėjom iš Kauno ir kol nuvažiavom ir susirinkom laivą (Petro senuką Taijmenį) - apie pusę dviejų įmerkėm šiknas į Jesią. Paplaukiam 20 metrų - užvarta. Apsinešam. Plaukiam toliau. Ne už ilgo - dar viena. Šitą šturmuojam neišlipę. Po to kanalas. Saulė šviečia, vėjo nėra. Taškomės irklais pirmyn.
Vėl įplaukiam į miškelį. Aš Jiesioj plaukiu tik antrą kartą. Praplaukiam tą vietą, kur praėjusį sykį juodai pradūrėm savo "Biedą". Širdis suvirpa, bet judam tolyn. Pakely pasitaiko dar keletas užvartų, bet daugumą ant kranto neišlipam: arba imam šturmu, arba perkeliam užlipę ant rasto. Vienoj vietoj Petras sugalvoja pademonstruoti savo lygsvaros gebėjimus ..., bet persigalvoja :)
Praplaukę pusę kelio - žiūrim mums kažkokios mergos moja su žuvėdros koja - ogi Reda ir Romena mums pietus atvežė. Nu smagu. Ta proga jas paliksminam supdamiesi ant tarzankės ir "tampydami fortūną už kiaušų". Visų nusivylimui į vandenį neįkrentam.
Ne už ilgo prasideda geležinkelio tiltų etapas - čia jau upė akmenuotesnė, bet vandens mažoka ir tarkuojam biški šiknas.
Trikaskadis kukliai atrodo, ir jį apsinešam.
Sodų pabaigoje dirbtinis betoninis slenkstis. Išlipam, apsižiūrim. Petras sako: varom kairiu krantu, ir šokam įstrižai "k čiotavoj babuške", o tada dešiniu dešiniu DEŠINIU ištiesinam laivą, ir nuspyrę rąstelį praeisim. Sušokam į laivą, ramiai priplaukiam, kaip ir sutarę šokam įstrižai, ir....pastringam. Aš priekyje tik dešiniu DEŠINIU, bet ir srovė baidarės galą irgi į dešinę verčia. Petras tik surėkė "VERSKIS ANT DEŠINĖS" - pasirodo jau ir srovė mumis taikosi apversti :). Savo svoriu sukrentam ant dešinio borto ir suvaldę laiva nušokam (nutarkuojam) nuo to slenksčio ir pastringam apačioj ant akmenų. Jo, biski pripylė į laivą. Su pilna taijmene vandens nuirkluojam į krantą, išpylam vandenį, sėdam vėl plaukti - žiūriu vandens biski daugiau, negu galėjom neišpilti. Ištraukiam, pasižiūrim - randam 2cm ilgio skylutę. Greitai nudžiovinam baidą, užlipinam izoliacija, pakišam paklotuką. Tada Petras pradeda juoktis - pasirodo šalia dar yra sprindžio ilgio skylė :) ir dar keletas įkirtimu skersai - pasirodo ant kranto kai iškėlėm baidarę ir pastatėm, ant kranto buvo stiklo šukių. Ka gi - vėl džiovinam, siūnam, šveičiam lopus. Tuo metu pro šali praplaukia 2 bičai su plastiku. Paklausia "apsivertėt" ? Ne, atsakom, tik skylę gavom. Vienas jų nužvelgia mūsų senukę taijmene ir sako "Natūralu" :)
Suklijuojam laivą, imerkiam į vandenį, plaukiam toliau. Po suklijavimo baidarėje dar sausiau, nei tada kai pradėjom plaukti :) Priplaukiam Rokus. Šalia skardžių yra pievelė. Ten ant bezdžionių tilto jau mūsų laukia Reda ir Romena. Prieš pat tilta maža rėvukė. Iš mandrumo ar iš durnumo mumis skersus užneša ant akmenuko. Mes taškomės ilrkais - nei pirmyn nei atgal. Srovė jau po biški taikosi mus apversti, špangautai ir stringeriai braška. Čia Petro širdis neatlaiko tokios Taimenės egzekucijos ir jis išgelbsti laivelį (išlipa). šitoj vietoj ir baigiam savo plaukimą. Išlipę ant kranto apverčiam baidarę - joooo, dugnas biski patarkuotas :)
Tai vat tokia buvo verbų sekmadienio Jesia. Visą šitą afiorą kažkiek mėgino įamžinti Romena. Artimiausiu metu laukit dokumentikos :)

Kalėda