Facebook


Videoteka


Wiki


Metraščiai  
Titulinis » Metraščiai  » 2002    
 
 

Naujokų žygelis į Punios šilą

Laikas: 2002 rugsėjo 28 – 29
Vieta: netoli Alytaus
Dalyviai: Neringa Rimkutė, Saulius Šakarvis, Indrė Mišauskaitė, Eduardas Nedobežkinas, Eglė Bertašiūtė, Giedrė Šimkevičiūtė, Aurelija Juškaitė, Simona Vyšniauskaitė, Feliksas Stanišauskas, Lukas Krupavičius, Saulius Menkevičius, Andrius Brundza, Rūta Bieliūnaitė, Edita Grėbliūnaitė, Renata Žemaitytė, Lina.




“Kas labiausiai įstrigo, tai Indrės šlapių marškinėlių ir dumbluotų kelnių šou, liežuvius prariję naujokai, fantastiškas oras ir dar fantastiškesni siurprizai.”
(Sima)
“Buvo gan keista ir troškino. Palaiminti stebuklai – siurprizai. Gerai voliotis panemunei ir kramtyti smilgas. Ko žiopsai? Balionas!”
(Saulius Menkevičius)
“O naujokai kokie… Nekalba, nevalgo, nerūko, kaip pasakė viršininkas: tik paduok skulptoriui Juliui ir ką nori nulipdys.”
(Eglė)
“Sustojom pavėsinėj, vos nesulaužėm jos. Atvarė diedukas, nieko nesakė, bet išvarėm lauk.”
(SS)
“Na ir aišku labai jau sunku buvo ten tempti savo siurpraizą. Tik daba klausimas, kada darom trilitrekų žygį.”
(Feliksas)
“Pirmoji kelionė su “Ąžuolu” buvo žiauriai faina. Taip keliavęs dar nebuvau.”
(Audrius)
“Nežinojau, nei kas manęs laukia, nei… Na, žodžiu, nepabandžius nesužinosiu, Atsidūriau tarp nepažįstamų žmonių. Bet tai nieko – susipažinau.”
(Rūta)
“Iš tikrųjų tai buvo įdomi patirtis.”
(Lukas)

tai va viskas prasidėjo gražų šeštadienio rytą, kai aš aplinkui langus bėgiojau ir laukiau Edo, nes mes buvome susitarę kartu važiuoti, jis važiavo su mašina ir sakė kad paims ir mane, susitarėme išvažiuoti 8 valanda, na šiek tiek po 8, bet kai laikrodis pradėjo rodyti 8:45, tai aš sunerimau, galvoju, gal persigalvojo ar dar kas nors, tad sukaupiau visas savo jėgas ir paskambinau, iš Edo balso iš karto supratau, kad papuoliau į sapnų karalystę, bet vis dėlto išėjo pasikalbėti su jos karaliumi ir jis pažadėjo tuojau atvažiuoti:), jau po 15 minučių pasirodė Edas, pasirodo penktadieni buvo rafesų krikštynos, ir žinoma Edas tenai dalyvavo ir bene iki galo, tai jeigu ne mano "varpai" tai klausimas kaip ten su tuo žygeliu būtų buvę, bet viskas gerai nuvažiavome mes iki Punios pradžios, susitarėme su kitais ąžuoliukais susitikti prie Nemuno kranto, nes nuėjome prie jo ir laukiame, kaip tik susiradome tokią gražią vietą, nuo jos pakankamai toli matosi, o kadangi Nemunas dar vis nusėdęs tai išlenda akmenukai, kurie šiaip tai po vandeniu gyvena, mes ant akmenukų palipame dar toliau matome, na tiesiog didesniu kampu matome, dar kažkaip Edas sako, šiaip kažkaip iš kalbos išėjo, užlipk ant akmens ir pakvaksėk :), taip mes jų laukiame, laukiame, ir aš kažkur toli aš pamatau keletą žmogiukų, bet dar pakankamai toli, tai gi mes jau jaučiame, kad tai jei, bet dar neesame tuo tikri, ir dar po ~10 minučių Edas užlipa ant didesnio akmens ir sako o jie jau čia visai netoli, aš ir gi labai noriu juo pamatyti einu sparčiu žingsnių ant kito akmens ir kažkaip skystis ausų sistemoje, kuris atsako už žmogaus liksvarą nelabai pas mane susibalansuoja ir aš kažkaip krentu, tuo metu kol aš krentu spėju pamastyti, kad reikia perkelti koja, nes lyg ir matome, kad yra vandens kokie 8 cm na ir aš primečiau kad kokie 10 cm dumblo, galvoju nesvarbu, kad sušlapsiu aš tą vieną koją, bet vis tiek bus geriau, bet, dėje ........ pasirodo, kad vandens tai gal ir buvo apie 8 cm, bet dumblas buvo iki kelių ir dar šiek tiek virš jų, ir taip man žinoma neišėjo pasiekti stabilios pusiausvyros, nes koja vis grimzdo ir aš dar bandžiau dėti kitą koją, bet deja deja galiausiai teko atsiremti jau ir rankomis į dugną :))))))), tai gi išlendu aš virš abiejų kelių dumblas, virš abiejų rankų alkūnių dumblas :)))))), Edas net susirietęs stovi ant akmens ir juokiasi, man ir pačiai ima juokas, juokiamės abu, net už pilvų susiėmę, tik tiek kad ranką kažkur į dugną prasipjoviau bjauriai, ir kelia susitrenkiau į akmenis, bet tai niekis, kai jau atėjo jie o tai įvyko po 1 minutės kai aš jau išsimaudžiau, tai padėjo man susitvarkyti. Neringa padėjo žaizdą apiplauti, Edas paskolino savo sportbačiukus, aš apsirengiau savo naktine sportine apranga ir kelionė tesėsi toliau, tiesa naujokai tai gal ir pakraupo, kad seniai tokie keverzos bet manau, kad juoko dozes tam savaitgaliui tai tikrai užteko, ....... o Edas dar sake, atsistok ant akmens ir pakvaksėk.....:)))))))))))))))))))))))))))))
Indrė

Į viršų