|
Senelės pasaka
Apšerkšniję mūsų žiemos –
Balta balta – kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas. –
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių,-
Apie vandenis kur teška
Iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną –
Koks jis raitelis puikus,
Apie Eglę, žalčio žmoną,
Medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
Grįžo tuščiomis atgal…
Brenda pušys per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega –
Aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo.
O jos pamotė pikta…
Bet…senelė užusnūdo.
Ir jos pasaka baigta.
|
|