|   | 
		  
		  
		     
Senelės pasaka
  Apšerkšniję mūsų žiemos   
Balta balta  kur dairais. 
Ilgas pasakas mažiemus 
Seka pirkioj vakarais. 
 
Apie klaidžią sniego pūgą, 
Saulės nukirptas kasas.   
Apie žąsiną moliūgą, 
Kur išskrido į dausas. 
 
Apie vilką, baltą mešką, 
Burtus, išdaigas velnių,- 
Apie vandenis kur teška 
Iš sidabro šulinių.  
 
Apie trečią brolį Joną   
Koks jis raitelis puikus, 
Apie Eglę, žalčio žmoną, 
Medžiais paverstus vaikus. 
 
Kaip našlaitė nusiminus 
Grįžo tuščiomis atgal
 
Brenda pušys per pusnynus 
Ir išbrist niekaip negal. 
 
Pusnynuos nykštukai miega   
Aukso žuvys po ledu. 
Bėga ragana per sniegą, 
Nepalikdama pėdų. 
 
Našlaitėlė gero būdo. 
O jos pamotė pikta
 
Bet
senelė užusnūdo. 
Ir jos pasaka baigta. 
 
		    
		    
		   | 
		  
			    
		   |