Žygis baisiu tiltu

Vieta: Žeimenos ir Neries upių krantai nuo Sapiegiškių iki Raudondvario
Dalyviai: Vadės: Indrė ir Gaisva. Dalyviai: Erikas, Justina, Žilvinas, Gaisva, Indrė, Simas, Kęstutis, Rimvydas, Darius, Gabija.

Žygio pradžioje turėjom galimybę pasidžiaugti sniegu, kas lėmė mini sniego karus ir slidžius tiltukus. Mūsų nedidelė žygeivių grupė skilo lygiai per pusę - vieni ėjo tvarkingais keliukais, o kiti „Ąžuolietiškai“ skynėsi kelią, kuo arčiau gražių vaizdų.
Mes nebūtume mes, jei priėję galimybę palaipioti, jos atsisakytume, tad... Galežinkėlio tiltą perėjom jo viršumi - nebaigiant geležinkėlio vėžių džiaugsmais - likusią maršruto dalį keliavom juo. Įdomūs ir keisti radiniai kėlė smalsumą ir norą tyrinėti, ką mes ir vykdėme kiekvieną kartą.
Vakare pasiekus nakvynės vietą mes radom naują draugą - Gaurę, kuri bandė iš mūsų pasisavint visus maisto davinius. Kadangi jau buvom bepradedą įsivaikinti ją kaip "Ąžuolų" šunį, mūsų didžiam nusivylimui, pasimetusi Gaurė antrąją dieną atrado savo šeimininką. Žygis praėjo su daug juoko, gražiais vaizdais ir miniatiūrinėm traumom.
-Gaisva

Žygį apsiėmiau organizuot, kai išgirdau, kad neužilgo griaus Liucionių tiltą. Jo garbei net pavadinau: "Žygis su baisiu tiltu". Eidama rankų neatitraukiau nuo metalinio troso, kojos slysčiojo drėgnomis lentomis, vietomis jų buvo kaip ant padoraus tilto, vietomis vos viena ir ta pasisukusi. Keli iš atraminių baslių kybojo tik ant vielos ir seniai nebeatliko savo funkcijos. Toks vaizdas nesustabdė ir dauguma mūsų juo praėjo po kelis kartus
-Indrė