Žygis Ukmergės apylinkėmis II dalis arba "Keturi tankistai ir šuo"

Vieta: Ukmergė
Dalyviai: Žygio vadas Nerijus, Ingrida, Justas, du ukmergiškiai ir šuo Rudis

Pirmasis Ukmergės apylinkių žygis, kuriame dalyvavo ne tik ąžuoliečiai, pasisekė puikiai, tačiau vienos dienos buvo per mažai, siekiant aplankyti visas miesto svarbiausias vietas ir objektus. Žygio vadas Nerijus nusprendė surengti antrąjį žygį, kurio metu susirinko ne toks gausus būrys keliautojų kaip pirmą kartą, tačiau dėl to žygis nebuvo blogesnis. Žygyje dalyvavo ąžuoliečiai Nerijus, Ingrida ir šuo Rudis, Nerijaus brolis Justas bei du kelione susidomėję nepažįstami ukmergiškiai. Kelionę pradėjome prie Ukmergės šilo. Pakeliui radome seną traktorių, prie kurios žygio vaikinai skubėjo fotografuotis, pasižiūrėjus nuotrauką žygeiviai priminė seno ir gero filmo personažus „Keturi tankistai ir šuo“.

Aplankėme žydų genocido aukoms pagerbti pastatytą paminką. Įdomu tai, kad šioje vietoje buvo išžudyta virš 10 tūkst. Ukmergėje gyvenusių žydų, arba pusė tiek žmonių, kiek gyvena Ukmergėje šiandien. Toliau traukėme link Vaitkuškio dvaro sodybos. Gaila, tačiau priėję prie jos, negalėjome pateikti į dvaro teritoriją ir pilį apžiūrėti iš arti. Tačiau tvoros ir užrakinti vartai tikriems žygeiviams ne problema – tvoroje radę skylę (gal prieš tai ir nebuvo skylės, bet po mūsų apsilankymo – atsirado), ją pralindome ir patekome į vidų. Nors kaimynai žvilgčiojo pro langus, tačiau dėdžių policininkų neiškvietė. Dvaras atrodė gražiai, ant griuvėsių kabojo paveikslai, kuriuose buvo vaizduojamas gražus ir puošnus senų laikų dvaras.

Apžiūrėję dvarą, patraukėme link finišo, kuris buvo prie šalia Ukmergės piliakalnio esančio tilto. Mažiausiai 7 kilometrus link finišo ėjome Šventosios upės pakrante, todėl nuo pradėjusio tirpti sniego, šlapių snaigių lietaus, pasidarė labai šalta. Pasišildymui, užsikūrėme žvakių, kurias radome ant poilsiavietės stalo, ir šnekučiavomės. Vienas iš mūsų nepažįstamų keliauninkų pradėjo skųstis nuo kurpinės ir didelio svorio nutrintais pečiais (kurpinė ne žygeiviška). Pasirodo, visą tą laiką vaikinukas nešiojosi 2 l. kokakolos! Čia ta “arbata”, kurią žygio vadas Nerijus prieš kelionę visiems liepė įsidėti. Žinoma, žygio metu ne tik kokakolos arbata stebino, bet ir kiti pietūs, tokie kaip traškučiai ir bandelės, o 21 km. žygis pareikalavo jėgų jauniems ir nepatyrusiems vaikinukams. Tačiau pabaigoje, jie džiaugėsi ir žadėjo dar kartą prisijungti!

- Ingrida