Žygis į Saaremaa

Laikas: 2018.08.11-2018.08.18
Vieta: Saaremaa
Dalyviai: Akvilė, Tomas, Rita
Vadas: Andėjus

Kartais prisiminimuose iškyla, jog tai buvo apie saulėtekius (pasitikimu /pasisveikinimu su nauja diena, įsienegizavimu, išsibudinimu), saulėlydžius (nusiraminimu, išbangavimu per visas ląsteles dienos įspūdžių, išsibuvimu, padėka), daug jūros (ir su kone kiekviena nakvyne ant jūros kranto), su oro kaita nuo saulės iki lietaus per dieną ir 10 kartų kartais, keliukais , jų vingiais su pojūčiu tarsi susipažįsti su Neringos sese dvyne... Švyturiais... ir gėlėmis, kvapais, vaizdais... aj, ir dar malūnais. Vėjo. Daug jų, girgždančiais žaviai, kai empiriškai patikrini, o kaipgi jie veikia vienok... maudynių ( labai natūraliai ), iškyšulių, vaizdų, mėgavimųsi, gerų emocijų, ledų, įvairių kelio dangų, panoramų, tylos, dalinimųsi, netikėtumų ( „robotai puola „ – bandė pulti visą naktį žoliapjovė – robotukas, teko persistatyt palapines - pagal jo „taktiką“, jos irgi taikiny buvo) ...
O kartais pirmiausia iškyla tiesiog nerealus nukrypimas – ekspromtas/ improvizacija: bridimas iki liemens jūros vandeniu nuo vienos salos iki kitos ( jų aštuonios) tuo pat metu dar ir ant pečių nešantis dviračius: gi pėsčiųjų maršrutas įžymus toks vietinio regiono, apie kurį sužinom, pakeliui užtikę info centrą ir darbuotojos užklausę, ką galėtumėt įdomaus parekomenduot jūsų krašte. „-Yra, -sako,- toks pėsčiųjų maršrutas, gan populiarus, vandens ten taip iki kelių, gal vienoj vietoj ir daugiau bus... „
Tądien gamta mums padovanojo daug saulės ir šilumos, tad 2,5 val bristi ir krykštauti tarsi vaikams 3,5 km į vieną pusę buvo labai geruma..., kraštinės salos kraštinis taškas-švyturys ir atgalios...(jau su mažiau krykštavimų per 2,5val, gi saulė leidžiasi, jūra - tai ne baseino vandens šiluma ...
Totalus gėris – žygelio bene konkurencingiausias potyris (dar ir dėl to mielas ir žavus, jog neplanuota vyšnia gavosi)
Apie ką dar: ir apie hamakus su vaizdu į jūrą, ir relaksą jame kone valandą, ir stalo teniso partiją, apie bendrakeleivius, apie istorijas pakeliui, apie modernią architektūrą, apie autentišką senąją (ypač tie malūnai, beje, malūno buvimas sodyboje simbolizuoja šeimininkų nepriklausomybę, klestėjimą, gerovę), apie Kuresare pilį, trečią pagal „senumą“ pasaulyje veikiantį iki šiol švyturį – Kopu , apie dvi salas perimetru dviračiais ir keletu nukrypimu link centro , keletą lankytinų objektų (pvz Panga skardis , kur buvo smaguma prasilėkt dviračiu viršumi briaunos tarp medžių šaknų raizgalynių, įkalnių nuokalnių ir prasieiti jo apačia palei jūrą ir sugeriant vaizdus į save) muziejų, bažnytėlių, dvarų, beveik lygų reljefą (su keliomis įsimintinesnėmis smagiomis įkalnėmis, nuokalnėmis ), ąžuolu vidury futbolo aikštės, kasrytinį pakavimąsi, kas irgi yra mieli
kelionės atributai, nuo 50 iki 120km per dieną , maudynėmis tiek jūroje, tiek nuostabaus krištolinio skaidrumo ir pakrančių gėlo vandens ežerėliuose...
Tai įspūdžiai, emocijos, prisiminimai praėjus 3mėnesiams po kelionės...
Plačiau.
Pirma diena (rugpjūčio 11d):
Automobiliu vykstam iš Kauno keturiese: Akvilė, Andrėjus (vadas), Tomas, Rita, persikeliam į Saarema salą, nuvykstam link kelto į Hiuma salą, apsistojam stovyklavietėj (į rytus nuo kelto) .
Antra diena(rugpjūčio 12d)
Auto paliekam dar Saarema pusėj prie kelto ir nusprendžiam jog ateinančias porą/trejetą dienų važinėsim po Hiumaa.
Sushi. Keltas. Saulė. Vėjas. Susirengiu, ką turiu ir kapišoną užsisedu. Truputis lietaus, bet gėėris, gi dviračiai, gi žygis! Sėdam ant dviračių ir patraukiam palei laikrodžio rodyklę.
Aplankom vietinę bažnytėlę, kapinaites pakeliui, trečią pagal „senumą“ pasaulyje veikiantį iki šiol švyturį –
Kopu (pirmas – La coruna Ispanijoje, antras – La Laterna Italijoje ), statytas 1531m, 1649m, 36m aukščio.
Pakeliui į keistą savadarbį gnomų/vaikų miestą su vietiniu Eifeliu iš „brūselių“, į kurį vis tik lipom , kur ir stotelės konstruktyvas įdomus: iš slidžių. Taip šauniai bevinguriuodami miškingais nuostabiais keliukais
nuvykstam į šiaurinę salos dalį, žinoma, aplankom švyturį su įspūdingai paveikia skulptūra kelto Estonijos aukoms prisiminti. Vaivorykštė, nakvynė, erkėtrožių uogos ant jūros kranto. Nuostabus saulėlydis.
Trečia diena (rugpjūčio 13d)
Ir saulėtekis vėl prie švyturio , vėl į kelią, vėl vietinė nuostabi medinė gerų proporcijų autentiška bažnytėlė su šiaudiniu stogu. Miestelis, outdoor parduotuvė su dviračių taisykla (taiso Tomo dviratį), o mes lepinamės
saulute išsirengę, erkėtrožių kvapų ir vaizdų fone... Suskilęs į 8 dalis gigantiškas akmuo, maudyyynės, maršrutas su vaizdais į jūra, avis, laukus, miškus, saulė, šiluma, egzotiški autentiški malūnai, gėris grožis ir poezija, laukiniai obuoliai, Akvilės išnarinta koja, apleista ortodoksų bažnytėlė su viduje augančiais medžiais, dvaaaaras, pietūs jo teritorijoje, aštuonvietės sūpynės, vietos bažnytėlėje užtaikom į vargonų koncertą –
vietinių salų gal 4 vargoninkių pasigrojimus, vėl nuostabūs dviračių maršrutai įvairiais keleliais, kvapais, pojūčiais, vaizdais, garsais (paukštukų), vėl autentiška bažnytėlė, malūnas, ir vakarop pasiryžtam, jog mum reikia vistik užsukt , kad ir labai į šoną, bet į iškyšulį (jau rytinėje salos dalyje) , saulėlydžiui . Neįtikėtina – smėlio/akmenukų smailė į jūrą, į saulę, į raudonį, į violetinę , į tylą, ramybę, pasikrovimą, džiugų susibuvimą viduje, ... kai tiesiog nuostabu, kai tiesiog esi čia..., ir nori tiesiog būt, bent jau nakvot čia (Sääre tirp, Kassari)
Ketvirta diena (rugpjūčio 14d.)
Saulėtekis. Tomas geba jį pasitikt tiesiog iš guolio ( nes ne palapinėje) , jūra gal už 10m nuo palapinių visu gražumu, meditatyvios rytinės maudynės. Šildanti, sąnarius ir raumenis maloniai suvilganti saulė ir jos šiluma..., vėl mieli dviratukai, nauja diena, nauji pasisveikinimai. Pakeliui link kelto nustebina ir patvirtina faktą, jog Estijoje gausu geros šiuolaikinės architektūros pavyzdžių (Urjaku Kulamaja, Saalimaja ), toliau lekiojam pasišnekučiuodami, besigrožėdami . Išlandžiojam apleistus laivus ties keltu, keltas į Saaremaa, patraukiam aplink salą prieš laikrodžio rodyklę. Pakeliui: vietinė stiklo dirbinių studija, pakrapnoja (lengvai atvėsina), nuostabioji Panga: viršum (dviračiu ir su mielu įkvėpimu/virpuliuku miško keliukais skardžio viršumi ir apačia jau palei jūrą pėsčiomis, vėliau, jau ieškant vietos nakvynei jau daugiau lietučio, nakvynė šalia miško keliuko ( vienok žavu savaip...), Tomas su Akvile dargi pasidaro ekskursiją valtimi.
Penkta diena (rugpjūčio15d.)
Vėl bažnytėlės, smalsumas pasižiūrėti pro langus į vidų, dar bažnytėlių ir dvarų, čia Akvilė pasuka tiesiai į Kuresarre, o mes trise toliau tęsiam kelionę pakrantėmis: maudynės jūroje, maudynės krištolo skaidrumo gėlo vandens ežeriuky, saauulė, daug jos , šilta, gera, malūnai, muziejus ala Rumšiškės. Ir žinoma, mūsų maršrutas į Vilsandi salą (vakarinė Saaremaa salos dalis), totalus išsikrovimas fiziškai ir pasikrovimas emociškai, gėlas vanduo košei iš pelkės, dviračio rankenos vietoj kuoliukų palapinei, nakvynė avyčių aptvare :D ... super diena.
Šešta diena (rugpjūčio 16)
Rytas su daug fotogeniškų, paskendusių rūke voratinklių, apkibusių rasomis, jos prisilietimais , nuostabūs etnografiniai kaimeliai su romia aplinka, vingiuotomis gatvelėmis, nameliukais visai šalia keliuko tykaus tokio, su nuostabia aura, kur norisi šnabždėt gėrį ir sugert grožį, vėl maudynės jūroj su fotosesijom dviračiais ant kranto, pakeliui užsukam į geros architektūros pastato apžvalgos bokštą, o ten pažįstamas
siluetas – gi Akviiilė!
Pasidžiaugiam susitikimu ir jau vėl keturiese entuziastingai patraukiam nuostabia pakrante, nuostabiai vaizdingais keliukais link piečiausio salos taško – iškyšulio su švyturiu Sorve. Paeksplorinam pakrantę, palaipiojam ant visko, ką randam, pvz, betoninio pastato elementą ant kranto, pakeliui stabtelim ir paklausom vietinės šaunios grupės koncerto (ir klausantieji malonūs )...
Ir, po dienos 120 km, maloniai apsistojam kempinge, t.y. šalia jo – palapinėje. Hamakai, tenisas, vakarienė, mėnulio šviesa.
Septinta diena (rugpjūčio17d.)
... o ryte-dušas, vėl hamakai, saulė, vėl nuostabus oras, mielas miestelis Kurresarre su pilimi, sutvarkytomis erdvėmis, vėl! Gera modernia architektūra, padarom escape link salos vidurio ir aplankom Kale kraterį, žinoma, sukam į salos rytinę dalį, link pakrantės (gi smagiau, įdomiau taip akim, širdžiai), vėl nuostabūs kaimeliai, vėl netikėti keliukai su aštriais gruzo akmenukais (maniau ir dviratis dalimis išbyrės, o ir mano sąnariukai dar ilgai atkartos tą dardesį) savaip žavu, po to vėl per balas iki kelių link vaizdingesnio pietų „spoto“ vėl nerealūs vaizdai, kur vidus dainuoja, plečiasi, žavisi: medžiai, žolė,
krantai, laukiniai žirgai , vanduo tiek kairėje , tiek dešinėje ir nesvarbu, tie kilo, metrai, t.y. jų tiksėjimas ar kad ryt reiks tuo pačiu maršrutu grįžt , gi groooožis...
Žavusis mažiukas švyturys rytinėj salos dalyje –iškyšulyje (Kubassaare) nakvynei su aptverta teritorija, žolyte nupjauta taip, jog tiktų ir golfui, džiaugiamės, išsirenkam tobulą vietą palapinėms, vakarieniaujam sau ramiai ir matom, jog kažkas atburzgia prietemoj jau – siurblys kažkoks ir jis vis suka ratus, vis arčiau mūsų... hhmm... robotai puola... Visą naktį jis rūpinosi žolės pjovimu,o mes persikraustėm į aukštą žolę, nusprendę, jog vadinasi jis iki čia neatkeliaus...
Aštunta diena (rugpjūčio18d.)
Besigananti arklių kaimenė... , jau link šiaurės rytų salos dalies - ąžuolas futbolo aikštėje Orissaare mieste (šis ąžuolas įžymus – laimėjo kažkuriais metais Europos metų medžio titulą dėl unikalios savo vietos), nuostabi Massi vietovės tvirtovė (Maasilinna), vėl maudynės gerojoje stovyklavietėje netoli Paaste.
Užsukam į nuostabią viduramžių bažnytėlę Karja kirik, kuri yra įžymi tuo, jog tai labiausiai dekoruota akmens raižiniais baltijos šalyse (motyvai irgi unikalūs, nustebino ant lubų ir pagoniški piešiniai – polichromija. Žinoma, aplankom Angla malūnus ir patraukiam link kelto Triigi, kur susipakuojam į auto ir namolio.
- Rita