Rudeninis plaukimas Verkne

Laikas: 2017.09.23-24
Vieta: Verkne nuo Zabarauskų iki Jundeliškių
Dalyviai: Akvilė, Marius L., Agnė, Kostas

Ketvirtadienio rytą, mano sesė Agnė, mane pakvietė į plaukimą baidarėmis. Man pasakė kuria upe plauksim – Verkne, tačiau man visiškai nerūpėjo kokia tai upė, nes juk čia plaukimas baidarėmis!!! (Pirmasis plaukimas). Su Agne, eidami 8 val. ryte į susitikimo vietą, pro mus pravažiavo Akvilė. Visi nuėjome į pastatą, kuriame laikomos baidarės, kai jau buvome beveik iš ten išsikrapštę ir Mariaus sulaukėme. Važiuodami vos nepadarėme avarijos (vos nesiskaito!) ir mašina, su kuria vos nesusitrenkėme, likusią kelio dalį laikėsi nuo mūsų atokiau.
Atvažiavus į mūsų plaukimo pradžios vietą, Akvilė sutiko tokį gražų vyrą, kurį įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio: ryškiai mėlynos akys, tamsiai juodi plaukai ir tamsiai juodi antakiai. Deja, mums teko išplaukti. Pirmąją plaukimo dalį upė nebuvo srauni, bet plaukti buvo sunkiau pradžioje, kadangi plaukiau pirmą kartą. Apsivertus Agnės ir Akvilės baidarei, Marius šoko gelbėti baidarės į šaltą rudens vandenį (aš manau, kad pagrindinė to priežastis buvo, jog apvirtusioje baidarėje buvo visas mūsų maistas).
Artėjo vakaras, todėl reikėjo susirasti vietelę laužui ir palapinei. Iš pradžių turėjome nesutarimų dėl kiekvienos vietos, kurioje sustojome apsižiūrėti, bet galiausiai, dėl mano bendrakeleivių išmanymo apie augalus, radome, vos ne tobulą, kažkieno apleistą stovyklavietę. Naktį visiškai nebuvo debesų, todėl danguje ryškiai švietė žvaigždės. Iš stovyklavietės vedė miško keliukas, kuris atsikėlus ryte, rūke atrodė kaip iš desktop‘o wallpaper‘io.
Drabužiams išdžiuvus, pavalgėme pusryčius ir buvo laikas keliauti toliau. Agnė ir Akvilė pastebėjo kelias obelis, todėl sustojome obuolių.
Kadangi plaukiant pirmą kartą man neteko apsiversti su baidare, atplaukus į kelionės pabaigos vietą, nuo plausto ant kurio fotografavomės, Marius (įtariu, kad iš pavydo) nusitempė mane į šaltą rudens vandenį.
Agnė ir Akvilė tranzuojant greitkeliu sutiko kitą, gražų vyrą, kurį vėl Akvilė iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo ir tokį gerą, kuris nuvežė iki pat automobilio. Todėl laukti ilgai nereikėjo. Pasistiprine šprotais į Kauną grįžome vėlai vakare.

Kostas

Startą pradėjome netoli Aukštadvario, Zabarauskų kaime. Plaukėme visai lengvu tempu, tačiau laikas bėgo greitai. Matyt, upės vingiuotumas mus pakerėjo. Upė labai vingiuota, ir srauni, o dabar dar buvo patvinus. Į pavakare, visiškai netikėtoje vietoje, aš ir Akvilė sugebėjome apsiversti su baidare. Kelią toliau plaukti sutrukdė nugriuvęs medis virš galvos – aš pralindau, o Akvilė sudvejojo ir palinko į šoną, kad išvengti susidūrimo. Štai mes ir upėje. Vanduo šaltas. Toliau plaukti buvo vėsu, todėl į krantą lipt ar ilsėtis nelabai norėjosi. Vakare radome nakvynės vietą apie kokią ir svajojome – pušynėlis. Nors pradžioje teko ir dilgėles įveikti. Antra diena buvo ramesnė, nors irgi teko ir į žoles, ir krūmų šakas įplaukti. Žygio pabaigoje – Jundeliškėse, Kostą pakrikštinome, įstūmę jį į vandenį.

Agnė