Plaukimas baidarėmis Kiauna - Žeimena

Laikas: 2017.05.20-21
Vieta: Pakiaunys - Kaltanėnai - Švenčionėliai
Dalyviai: Akvilė, Nomeda, Žydrūnė, Meška, Monika, Nerijus ir Liepa. Baisius (Paulius K.) sudalyvavo netiesiogiai žygelio pabaigoje pakvietęs pasisvečiuoti pas jį kaime

1 diena: Kiauna (Pakiaunys - Kaltanėnai)
2 diena: Žeimena (Kaltanėnai - Švenčionėliai)

Vasariškų plaukimų sezonas buvo atidarytas gegužę Aukštaitijoje. Plaukėm Kiauna ir Žeimena. Abi dienas dvigubai viršijom baidarių nuomotojų rekomendacijas alaus mėgėjams, 8 val. trukmės maršrutus be didesnių pastangų įveikdami per 4 val.
Kiauna (nuo Pakiaunio iki Žeimenos) - smagi upelė su posūkiukais ir užvartom, vandens neturėtų trūkti ir vidurvasarį; Žeimena (plaukėm iki Švenčionėlių) - palyginus didelė, bet nenuobodi, gražūs smėlėti krantai. Visą žygį svaigino aromatas ievų, kurių pilnos pakrantės.

Akvilė

Plaukimas baidarėmis Kiauna-Žeimena
Laikas: 2017.05.20-21
Vieta: Pakiaunys - Kaltanėnai - Švenčionėliai
Dalyviai: Akvilė, Nomeda, Žydrūnė, Meška, Monika, Nerijus ir Liepa. Baisius (Paulius K.) sudalyvavo netiesiogiai žygelio pabaigoje pakvietęs pasisvečiuoti pas jį kaime.
Bent kartą pavasarį būtina suorganizuoti plaukimą baidarėmis, tad Akvilė griebėsi iniciatyvos ir dar suspėjome praplaukti "pavasarį" :) Rytą kauniečiai (tiksliau sakant, kaunietės) susirinko prie 119, bet turėjo pagalbon pasitelkti Giedrių, kad padėtų ant automobilio užkelti baidares. Deja, nebuvo taip paprasta, nes buvo nudaigoti tvirtinimo diržai, tad Giedrius važiavo į garažą ieškoti savo, kad tik merginos greičiau išdardėtų tikslo link. Šiaip ne taip privirtinome baidas, ir... išlėkėme Pakiaunio link.
Susitikimo vietą pasiekieme praktiškai tuo pačiu metu (beveik nevėlavome) kaip ir vilniečiai Monika su Meška, bei molėtiškis Nerijus su dukra Liepa. Tik jau buvo gerokai po vidudienio, tad papietavome prieš šokant į upę. Pakeliui matėme ir daugiau keliautojų: viena iš įsimintinesnių kompanijų plaukė su dideliu dideliu šunimi.
Saulutė kepimo, mes yrėmės, besivadovaudami Akvilės nupieštu žemėlapiu (mat, neturėjo kur atsispausdinti). Plaukdami supratome, kad maršrutą įveiksime gerokai greičiau nei aprašo internete baidarių nuomotojai, tad stovyklauti stojome apie 18 val vakaro po kokių 4 valandų plaukimo, kad dar liktų kilometrų ir antrai žygelio dienai. Undinėlės nusimaudė srauniojoje Kiaunoje, ir tuomet sėdo košės virti ir pliurpti prie laužo. Uodai kapojo iš visų pusių, tad pasakojimus neretai pertraukdavo pliaukšėjimai delnais, traiškant parazitus. Taip ir vakarojome.
Atsikėlę papusryčiavome ir sėdome atgal į savo "laivus". Įplaukėme į Žeimeną, kuri sužavėjo gražiu kraštovaizdžiu. Kolegos nusiyrė tolyn, tuo tarpu mes su Žydrūne keliskart sustojome pasifotkint (žinojome, kad nėra kur per daug skubintis, nes nedaug to maršruto belikę). Draugai nežinojo nė ką galvoti, kur taip užtrukom, bet kai jie rado vietą pietums ir prisišvartavo, mes juos pavijome. Pietų metu Liepai į kojytę įsisegė dvi "draugės" - erkės. Liepa išsigando ir pravirko, bet po ilgų įkalbinėjimų leido tėčiui jas ištraukti.
Kelionę užbaigėme Švenčionėliuose. Tiesa, ją šiek tiek apkartino baidarių nuomotojas (teko vieną baidarę nuomotis, nes iš Kauno tik dvi galėjome atsivežti), kuris nulupo daugiau pinigų negu buvo tartasi telefonu. Akvilė vėliau gailėjosi, kad nepasipriešino (nes buvo žadėta kita kaina), bet tuo metu jau buvo šaukštai po pietų. Atsicikusavome ir trys ekipažai pajudėjo skirtingomis kryptimis. Mes - Kauno link.
Bandėme prisiskambinti Pauliui, nes žinojome, kad jo kaimas Švenčionėliuose (o jis pats - kaime), bet jis nekėlė. Tad judėjome namo, tik po kokių 20 minučių Paulius mums atskambino! Sako, atvažiuokit į svečius! Apsisukome ir atgal - į Švenčionėlius pas Paulių. Radome jo sodybą ir apturėjome malonią ekskursiją po sklypą, apžiūrėjome triobą. Paskui prisėdome ir pasidalinome įspūdžiais apie mūsų plaukimą. Be abejo, apskundėme baidarių nuomotoją, kuris buvo Pauliaus kaimynas ir Pauliaus rekomenduotas :) Kadangi mūsų dar laukė grįžimas į Kauną, labai ilgai svečiuotis negalėjome. Padėkojome Pauliui už viešnagę ir išvažiavome.
Privalau paminėti, kad Paulius lauktuvių mums idėjo 4 šviežiai pagautas lydekas (atseit, turi daug tų lydekų ir negali tokio kiekio pats suvalgyti). Akvilė išklausė instruktažą, kaip tvarkingai nudoroti žuvį ir ją iškepti, bet.... tąkart tų žinių jai neprireikė :) Važiuojant namo supratome, kad nekiekvieną kartą iš žygelio parsiveži šviežios žuvies ir tiesiog turime (ne kitaip) į tas lydekas įkepti varžtą. Buvo aišku, kad kitą dieną (pirmadienį) lydekos pavidalu varžtas perplauks naujam šeimininkui.
Į Kauną grįžome jau vėlai, Edas su Linu buvo iškviesti į pagalbą baidarių numontavimui ir supakavimui. Parsibeldėme namo, aš - su 3 lydekomis, kurias Giedrius vonioje dorojo vidury nakties. Kitą dieną ore vis dar tvyrojo žygeiviški jausmai ir nuotaikos, vakare Gervėnupyje iškepėme lydekas ir perleidome varžtą, bet čia jau visai kita istorija.

Nomeda