Baidarių žygis Baltąja Ančia ir Nemunu

Laikas: 2016-05-28-29
Vieta: Baltoji Ančia – Nemunas
Dalyviai: Paulius M., Marius P., Akvilė, Agnė

Šį kartą plaukti baidarėmis susirinko nedidelė grupelė žmonių – keista, nes dažniausiai laisvos baidarės ilgai nebūna. Matyt, vienus mokslai „spaudžia“, o kiti nutarė kitaip praleisti paskutinį pavasario savaitgalį. O mes pasiryžome savaitgalį praleisti siūbuodami ant vandens. Nuvykę į Dzūkiją – Veisėjus, sušokome visi į savo raudonąsias „valteles“. Aišku, prieš tai išsprendę dvi problemas. Pirmoji, turėjome pasirinkti vieną iš dviejų maršrutų – trumpesnįjį (vadinamas ratuku) ar ilgesnįjį. Norėdami įrodyti, kad esame geri plaukikai ir taip pat išbandyti save, pasirinkome, mums įdomesnį, ilgesnį maršrutą. Antroji, traukėme burtus ir davėme likimui nuspręsti kas su kuo plauks.
Žygį pradėjome Ančios ežere. Šią atkarpą įveikėme labai greitai. Iš tiesų, šis ežeras nebuvo įtrauktas į mūsų maršruto planą. Sočiai pasistiprinę pradėjome plaukti savo planiniu maršrutu. Didžiąją dienos dalį plaukėme labai įdomia upe – Baltąja Ančia. Mes ją pavadinome kardiograma, nes žemėlapyje būtent ją ir priminė. O iš tikrųjų ji tikrai vingiuota! Reikėjo nemažai įdėti pastangų įveikinėjant tuos staigius posūkius. Į vakarą pasiekėme Ančios tvenkinį. Krantuose atsivėrė nerealūs vaizdai, tai yra, šie krantai nepriminė mums įprastų, lietuviškų upių krantų. Čia matėsi pušynai, be galo daug stovyklaviečių ir stovyklautojų. Atradę geresnę vietelę stovyklavietei, nutarėme ir mes įsikurti nakčiai. Naktis nebuvo šalta, oras mums buvo palankus ir prognozė, dėl lietaus, neišsipildė. Miegojom saldžiai ir ilgai. Čiombė (Paulius) savo pareigas puikiai įvykdė – maistas buvo labai skanus.
Išplaukę beveik tuo pačiu laiku kaip ir šeštadienį (apie 11h), toliau bandėme įveikti tvenkinį. Pagal mūsų planą, turėjome rasti dešinįjį intaką ir atrasti upės užtvanką. Tačiau, mes sugebėjome, ją kažkaip praplaukti. Todėl po kelių valandų plaukimo, pradėjome tikrinti savo išmaniuosius žemėlapius. Teko grįžti atgal. Pakeliui išsimaudėme, taip pat, šį kartą vaikinai išbandė tarzankę. Galiausiai suradome užtvanką, per ją persikėlėme baidares, papietavome ir keliavome į trasą. Čia prasidėjo pats įdomumas. Šioje vietoje upė buvo srauni, joje buvo daug užvartų, akmenų. Įveikę kliūtis išplaukėme į Nemuną. Nemunas buvo lėtas, todėl teko stipriai irkluoti. Nors ir šioje upėje plaukimas buvo įdomus, nes plaukėme tarp dviejų valstybių – Lietuvos ir Baltarusijos.
Iš tolo pamatę baltą, stūgsantį pastatą – Snow areną, supratome, kad įveikėme ilgąjį maršrutą. Prie Snow arenos, aš ir Akvilė išsilaipinome, o draugus palikome plaukti toliau.
Tranzavimas iki Veisėjų pavyko puikiai – labai greitai susistabdėme dvi mašinas ir pasiekėme savo tikslą. Druskininkuose pasiėmėme likusius draugus ir vėlų vakarą keliavome namo.
Agnė