Viduržiemio žygis pajūry

Laikas: 2015-01- 16-18
Vieta: Kuršių Nerija
Dalyviai: Vilma, Marius, Pagelba, Justina, Greta, Mindaugas, Vytas, Brigita, Giedrius P., Eugenijus, Eglė

Viena grupelė žmonių - aš, Marius, Greta, Vytas, Eugenijus ir Mindaugas važiavom į žygį su Jonu jau iš vakaro. Kelionė perdaug neprailgo, nes, pasirodo, kad Jonas net ir vairuodamas sugeba groti gitara. Vėliau vairą perėmė Vytas ir prasidėjo "repeticijos".

Atvykome į Klaipėdą, apsistojome pas Kipsą Žvejonėje (buvusiame ekologiniame klube), kas mums, paprastiems žygeiviams prilygsta viešbutį - šilta, yra lovų, virtuvėlė, tualetas - viskas, ko tik reikia. Ilgai nebuvome, išgėrėme arbatos ir išėjome pasivaikščioti po naktinę Klaipėdą. Kipsas mums aprodė keletą gražių Klaipėdos vietų, o nuėjus prie neseniai pastatytos undinėlės, nusprendėme išsivirti kisieliaus. Kad sušiltume, dar pašokome, vėliau pamatėme su fakelais kiek toliau bešokantį žmogų. Nusprendėme prieiti arčiau ir pažiūrėti. Po dar vieno jo pasirodymo, susipažinome su ugnies mėgėju - Mariumi ugniniu, kuris vėliau tapo mūsų vietiniu gidu po Klaipėdą. Prieš eidami toliau, nusprendėme pavaišinti kisieliumi padavėją, kuri sutiko mums duoti vandens. Ji nudžiugo mus pamačiusi ir mielai priėmė mūsų kisielių. Toliau tęsėme pasivaikščiojimą. Nors visos Klaipėdos nespėjome pamatyti, bet pamatėme daug gražių Klaipėdos vietų, nuostabiai iš metalo išlietų skulptūrėlių ir apie tai sužinojome įdomių dalykų. Dėkojam Mariui Ugniniui, buvo malonu susipažinti!



Grįžę pasigaminome kiaušinienės (kiaušiniai buvo Klaipėdą apkeliavę irgi) su lašinukais ir sočiais pilvais susiruošėme miegoti.

Ryte prie mūsų prisijungė Vilma, Brigita, Giedrius ir Eglė. Visi kartu persikėlėme su keltu, mums taip pat pasisekė, kad jau kelte radome autobusą, su kuriuo nuvažiavome iki Raganų kalno. Pasivaikščiojome po Raganų kalną, vėliau patraukėme jūros link. Priėjome jūrą, šiek tiek pabuvome, bet kadangi dar nebuvome nieko rimtai pavalgę, tai nusprendėme jau daryti pietus. Oras buvo lietingas, bet tai mums nesukliudė, o ir lietus mums pavalgius baigėsi. Šį žygį galima pavadinti pirmų kartų žygių - vieni pirmą kartą valgė su Ąžuolais lietuje, dar kažkas pirmą kartą valgė sūrelį žygyje ir t.t. - visko neprisiminsiu.

Pavalgius pasukome link pakrantės ir žygiavome Smiltynės kryptimi. Po kelių sustojimų ir siurprizų, sėkmingų gintarų paieškų, pradėjus temti, pasukome toliau nuo kranto įsikurti stovyklavietės. Pasistatėme palapines viena prie kitos, šiaip ne taip užkūrėme laužą. Pasigaminome makaronų su vištiena ir sūriu ir skaniai pavalgėme. Bandėm įminti mįsles, ilgai vieną bandėm atspėti, kol galiausiai išsiaiškinome. Dauguma buvo labai pavargę ir nuėjo miegoti, o keturiese - Jonas, Vytas, aš ir Greta dar ilgam pasilikome - dainavome dainas, Jonas grojo. Dainynėlyje radome daug atradimų, vienas iš jų - daina "Ruduo", kurią Jonas išmoko pagroti, o visiems ji smagiai dainavosi. Miegantiems neleidome ramiai miegoti, su dainomis ateidavom pažadinti. Galiausiai padarę vidinį auditą (išbandyt naująsias palapines), nuėjome miegoti ir mes, nors jau buvo gerokai po vidurnakčio.



Kitą dieną atsikėlėme vėlokai, jau po 11 val. Šiek tiek suskubome ruoštis.

Pirmas žygis, kai pritrūkome vandens, todėl pusryčių jau nedarėme, išsitraukėme, ką turėjome pietums. Pavalgę ir susitvarkę toliau ėjome pajūriu. Prisivalgę saldžių siurprizų ir pasiekę tikslą, turėjome vėl išsiskirti grupelėmis. Mindaugas šįkart prisijungė prie kitos grupelės. Dar pabuvome, padainavome, išsicikucakinom ir patraukėm skirtingom kryptim. Jonas, Marius, Eugenijus ir Vytas dar nuėjo į pirtį, o aš su Greta nebuvome pasiruošiusios, todėl išėjome pasivaikščioti. Praėjome Smiltynės parką, pasukome link jūrų muziejaus, užėjome į delfinariumą, tačiau tik trumpam. Grįžome atgal prie senosios perkėlos, palaukėme kitų. Kadangi dar turėjome daug laiko, tai sugalvojome išsivirti kisieliaus, padainuoti. Atsirado susidomėjusių, ką mes čia darome, kur keliavome. Pažadėjome pavaišinti kisieliumi kitame krante. Atplaukus keltui užlipome į antrą kelto aukštą, kur toliau gėrėme kisielių, dainavome gitarai grojant.

Atplaukus, kaip žadėjome, pavaišinome kisielių susidomėjusius, taip pat nusprendėme vėl užsukti į Vero cafe, kur dirbo padavėja, kurią pavaišinome kisieliumi anksčiau.

Galiausiai susidėjome/sugulėme Jono busike ir išvažiavome. Tik toli nenuvažiavus iškrito svarbus varžtas iš padangos. Kadangi Jonas sakė nesirūpinti, tai mes žaidėme kortomis durnių, kol daugumai atsibodo ir apėmė miegas. Galiausiai busiką pavyko sutvarkyti ir visi grįžome namo. :)