Ąžuoliukų tvarkymo darbai

Laikas: 2015-10 - 17-18
Vieta: Naujosios Akmenės r.
Dalyviai: Vytautas Almanis, Jonas, Marius, Vytas, Greta, Mindaugas, Eugenijus ir Justina.

Viskas prasidėjo nuo ankstyvo ryto. Jonas kaip ir buvo tikėtasi, vėlavo. Visi kiti vėlavo nebent šiek tiek, ko jau net nebegalima vadinti vėlavimu palyginus su Jono vėlavimu.

Važiavome Jono naujuoju kemperiu, tad tikrai buvo patogi kelionė. Jautėmės kaip tikri pižonai, kurie iš pradžių dar buvo patenkinti minkštomis sofkutėmis ir staliuku, o po to jau mėgavosi minkštomis lovomis. Vairuotojas (Jonas) pats tebuvo miegojęs tik dvi valandas, bet viskas baigėsi gerai, o ypač kai gavo gitarą pagroti. Snūduriuoji, o vairuotojas ne tik vairuoja, bet dar ir pagroja.

Nuvykom į vietą kartu su Vytautu Almaniu, kuris mums aprodė ąžuoliukų laukus ir koks gi tas mūsų darbas. Mūsų užduotis buvo padažyti kiekvieną ąžuoliuką (o jų keli tūkstančiai) repelentais. Labai ilgai netrukę, kibom į darbą. Kuo toliau, tuo greičiau tą darbą darėm, bet net iki pradedant temti visų ąžuoliukų ir nedidelę dalį eglučių teplioti nepabaigėm. Vakare prie mūsų prisijungė Eugenijus, kuris nuo namų iki tos vietos atvažiavo dviračiu.

Mums pernakvoti nuvežė į trobą, kur iš pradžių visi neteisingai nusprendėm, kad mums kažkas šašlykų padarė, mat lauke kaip ant kokios šašlykinės degė malkos. Ne taip supratom, teko paskui nusivilti - šašlykų nebuvo. Buvo ne vienas kambarys, su lovomis, sofomis, tad pižoniškai galėjome gyventi, bet nusprendėme miegoti visi viename kambaryje, neišsimėtyti. Tingėjome kažko gamintis, vakarienei valgėme lašinius ir šiaip ką turėjome. Jonas grojo gitara, dainavome, juokavome, prieš miegą Marius sakė senovines mįsles iš knygelės, kurias bandėm įmint ir žaidėm istorijos po vieną žodį žaidimą, kol pagaliau visus nugalėjo miegas.

Rytas buvo tingus, ypač kai kuriems, vėlgi valgėm tai, ką turėjom. Almanis mums sakė, kad keliasi 4-5 val ryte, tad iš esmės jis mūsų laukė 5 ar daugiau valandų, kol atsikelėme (laikas aišku buvo susitartas).

Antrą dieną dirbome gerokai mažiau, buvo ir daugiau dirbančių (1 dieną darbą Jonas pramiegojo). Po darbo važiavome pas Almanį, kur jo žmona laukė pagaminusi mums pietus, po kurių Almanis dar aprodė savo akmenų kolekciją, papasakojo keletą istorijų. Eugenijus tuomet jau nusprendė traukti namo su dviračiu, tad išsicikucakinom ir visi likusieji nuvažiavome pažiūrėti karjerų panoramos ir į pačius karjerus, kurie išties atrodo neįprastai kaip Lietuvos kraštovaizdžiui.

Nuvežę Almanį namo ir atsisveikinę, nusprendėm, kad mums nepakako pietų, tad užsukom į Naujosios Akmenės parduotuvę, nusipirkom daug kiaušinių, svogūnų ir kepėm kempery kiaušinienę prie centrinės aikštės parkelio. Atsirado net susidomėjusių, ką gi mes čia darome, galvojo, kad kažką pardavinėjame. Pavalgėm, užkimšom skrandžius, nuraminom kusačių, sušokom asilą aikštėj ir patraukėm namo. Grįžome vėlai, nors tikėjausi, kad grįšiu bent sekmadienį, nes dar turėjau pasimokyti, bet grįžome jau po vidurnakčio.

Buvo daug darbo per šį išvykimą, kuris mums jau antrą dieną tikrai buvo pradėjęs įgrįsti, bet antroji dienos pusė buvo daug smagesnė, ir tikėkimės, kad visgi padarėm gerą darbą tuos ąžuoliukus tepliodami. :)

Justina