Baidarių stūmtraukis Jiesia

Laikas: 2015-11-15
Vieta: Jiesia
Dalyviai: Romas, Akvilė, Justina, Ramutė, Paulius m., Dainora

Ankstų šeštadienio rytą susirinkome perplaukti Jiesios upę. Nuvykus į vietą, aborigenai stebėjosi kaip mes plauksią, mat, Jiesia nusekusi. Kalbos neišgąsdino, ir nusinešėm baidares kranto link. Šis sudarė kokių 50º kampą su upės slėniu, todėl kai kuriems laimingiesiems teko paplušėti stengiantis netapti žmonių lavina. Mesdami „pamarskomu“, pasiskirstėme komandomis: aš (Dainora) su Romu, Akvilė su Pauliumi ir Justina su Ramute. Išsprendę šį klausimą, pradėjome lipti į baidares. Aš, bandydama lipti baidarėn, klimpau į purvą kuo toliau, tuo labiau, ir, nors avėdama botus, prisėmiau nepasiekusi baidarės. Gerasis Paulius padėjo išpilti krioklius iš botų, o kilnioji Akvilė paskolino kojines. Pradėjome kelionę. Kaip vėliau paaiškėjo, šioje kelionėje irklų reikėjo mažiausiai: stūmėmės baidares mesdami savo kūnų svorius pirmyn ir atgal, arba išlipę traukėme akmenimis (galėjome taip keliauti ir žvyrkeliais). Beplaukiant, pasitiko supuvusios mėsos kvapas ir pamatėme vidury upės išmestą karvę nuplaustytomis ausimis. Daugiau karvių nesutikom. Papietavome išlipę prie kažkieno įrengto tiro su supynėmis (rodos, reikia pyškint besisupant). Saulei nusileidus, ir upei pradėjus vėl sekti, iškėlėme baltą vėliavą, kurią pastebėjo Laura ir atvažiavo mums pagelbėti. Nepaisant visų vargų ir šlapių kojų, kelionė džiugino.

Dainora