Naujokų žygelis Žagarėj

Laikas: 2015-09- 19-20
Vieta: Žagarė ir jos apylinkės
Dalyviai: Paulius Lokys, Brigita, Giedrius-Meška, Monika, Julija, Romas, Vytautas, Justina, Eugenijus, Marius L., Marius P., naujokai - Gediminas, Gabrielė, Deimantė, ankstyva ir aktyvi Agnės, turtingas ir tuščias Tomai, Živilė, pašėlęs Paulius, Kamilė, Dainora

Praėjo lygiai penkeri metai, kai aš buvau visiškas naujokas, susiskolinęs kupreką, pasirėdęs baltais kedikais ir treningais išėjau į Ąžuolų naujokų žygį. Dabar pats jau antrą kart vedu naujokus stebėti gamtos, ir atrasti sąvają žygio atmosferą.

Senai buvau matęs tiek daug naujų veidų ir dar, tiek daug jų nusiteikę taip entuziastiškai, ir atrodo tikrai žinantys kas jų laukia, kur eina - kamavo gal tik dažnas klausimas "kiek eisim, kiek nuėjom". Oras pasitaikė tikrai puikus, dėl automobilių saugumo, startavom nuo miestelio centro. Kur kas smagiau yra startuoti nuošalesnėse vietose ir vėliau pasiekti pavakarės link - miestelį, pasivaišinti ledais, limonadais ir kt. skanumais, kurie nerekomenduojami viešai (aš asmeniškai tokius dalykus toleruoju ir rekomenduoju džiaugtis) :)

Žygis prasidėjo, žinoma kaip visada buvo tokių, kurie manė jog tai ką turi (miegmaišis, kuprinė, kilimėlis), yra tikrai geras inventorius....Na aš iš savo pusės galiu pasakyt "būtume paskolinę tikrai geresnį", bet iš kitos pusės, žygiuodamas supranti savo inventoriaus trūkumus. Galybė objektų Žagarėje ir greit bėgantis laikas neleido ilgai vėpsoti į viską, ką Žagarė turi. Įdomu, bet norisi gamtos, asmeniškai laukiam - miško, takelių, žolių, gaivaus pavėsio. Paliekant visus objektus užnugaryje, pakeliui į Žagarės apžvalginį Ozą, priėjome neįprasta piliakalnį, ant kurio stovi sena medinė tamsi bažnyčia, aplink kapinaitės. Piliakalnis status, gražus ir visas pakukais apdėliotas - tokio niekada nemačiau! Ozas - pirmąkart girdėtas žodis taikant Žagarės gražiajam apžvalginiui maršrutui, einančiam aplink ir per vidurį tvenkinio. Romas prisižaidė mergas tampydamas - ko pasekoje mergų gąsdinimas "Romai įkrisi", pavirto Romo "niūrka" į ežeriuką su rūbais, telefonu ir kt. daiktais. Visi juokėsi, krykštavo, Romui nežinau ar buvo juokinga :D

Per mažą upeliuką, patogų apkietėjusį dirvoną, seną gerą ir lygų žvyrkeliuką - patraukėm miško link. Keletą kartų stojom siurpraizintis, saldu saldu saldu. Viską plovėm mixais, svarstėm kuo jis galėtų skirtis nuo šlapimo. Matyt jei gali palyginti kažką su šlapimu, tau ne viskas gerai. Nes 1. Tau tikrai negerai jei geri šlapimą! What ever... kaip sako užsienyje. Šiektiek klaidžiojom miškais, šiektiek vaikščiojom keliukais, takeliais labiau šernų. Einantys priekyje turėjo keletą progų pamatyti šuoliuojančias stirnas (per dvi dienas mačiau tris). Dar kart galiu pagirti naujokus - daug įdomių asmenybių žygiavo, su laiku suprato kaip atrodo žygis. Žinoma, žygis kai eina 23 žygeiviai ir kuomet 5-10 yra visai kas kita :) Visų džiaugsmui neišvengėm smagaus pelkyno, bekelės takelių, šernai nemelavo, eikit kažkur mūsų takeliu ir išeisit - išėjom... į pelkyną po pelkyno, galiausiai minkštus dirvonus, sausus sausus sausus. Žygio metu kirtom du kaimus, abu jie turėjo po vieną sodybą :) Vakare žavėjomės žvaigždėmis, kalbomis, maistu, arbata, o jau zefyrų gerumas!!!!!!.... Pirmas naujokų žygis su tiek mažai skundų (jei jų buvo?) sekmadieniui parinkau lengvutį grįžimą aiškiais keliais, finišui - pasidžiaugėme legendiniu puodų namu (kažką ant jo veikia ir prikaltas Crogsas kiniškas). Grįžom namo, spėjom ant kašio, gaila tik iš Akvilės niekaip projektoriaus neiškalėm, Islandai prisistatinėjo ir matyt užsitesė. Lietuvai Ispanai pralošė sidabrą, o čigonų aukso mums nereikia.

Kai esi žygio vadas, o naujų veidų tiek daug, matyt nebeišeina artimiau ir su visais pasikalbėti. Iki sekančių žygių, tikiuosi jaukiais ne masiniais žygiais dar būsite susieti!

Žygio vadas - Lokys
_ _ _

Nors ir pavargau fiziškai, tačiau tokio gero poilsio neturėjau jau senai. Su tokia kompanija lengva užmiršti visas problemas ir būti čia ir dabar.

Manau, žygeivius dar labiau suvienytų kartu išsikelta užduotis (tikslas), pvz, tilto pasistatymas persikėlimui per upę ar laukinės vienkartinės pirtelės statymas.

Reziume - patiko labai!

Paulius M.
_ _ _

Nors šis žygelis nebuvo man pirmas, tačiau tai buvo pirmas naujokų žygis pėsčiomis, kuris išliks ilgam mano atminty. Žygelis nebuvo sunkus, tačiau teko įveikti krūmynus, miškus, pelkes. Keliauti buvo smagu, aplankiau naują vietovę, sutikau daug naujų žmonių. Dėkui visiems dalyvavusiems! Pasimatysim kitą kartą!

P.S. Ir tikiuosi daugiau neišmaudysiu žmonių su drabužiais. Dar kartą atsiprašau Romo!

Agnė B. (ankstyva)
_ _ _

Jau seniai teko dalyvauti tokiam gausiam žygyje su tiek daug naujų veidų. Tik savo pirmajame žygyje prisimenu, kad buvo taip pat nemažai žmonių, tad šis žygis truputį priminė mano pirmąjį žygį su Ąžuolais.

Buvo smagu susipažinti su naujais žmonėmis, taip pat aplankyti dar neregėtą vyšninę Žagarę, sužinoti daugiau apie ją. Žygelio pradžioje pamatėm daugiausiai lankytinų objektų, vėliau jau traukėm toliau, aplankėm ozo pažintinį taką. Šį žygelį gerai prisiminsiu dar ir dėl maudynių (Romai, atsiprašau, nenorėjau šito karo sukelt :D)

Ėjom įvairiais keliukais ir ne keliukais. Žygis man asmeniškai nebuvo sunkus, tačiau pagaliau sustoti, įsikurti ir pasėdėti prie laužo, padainuoti buvo gera. Antrą dieną ėjome panašų atstumą, tačiau geresniais keliais. Darėm nemažai sustojimų, buvo daug saldžių siurprizų, tad sunku nebuvo.

Naujokai šaunuoliai, kad įveikėt žygį ir sudalyvavot, tikimės, dar jus sutiksim kituose žygiuose, kur galėsim geriau susipažinti. :)

Justina
_ _ _

Atsiliepimai - teigiami. Pirmasis žygis užskaitytas! Žagarė - mažas, jaukus miestukas, ėjimas per miškus ir įveiktas pelkės ruoželis nesušlapus - nuostabu. Siurprizai ir jaukus pasisedėjimas prie laužo neatsiejama šio žygio dalis! Man patiko ir būtinai kartosiu :)

Agnė
_ _ _

Pasakiškas oras, šauni kompanija ir jaukus vakaras prie laužo. Ačiū!

Deimantė
_ _ _

Rugsėjo 19-os rytas. Visi būsimi/esami žygeiviai renkamės prie trečio bendrabučio. Jaudulys, kad kažką pamiršau jau praėjo, beliko tik visiems susirinkti ir važiuoti Žagarės link. Kelionė neprailgo, nes visi važiuojantys buvom visai nepažįstami ir matėm vienas kitą bene pirmą kartą. Kalbėjom įvairiausiomis temomis. Nuo susipažinimo iki mūsų nuomonės apie pabėgėlius iš Sirijos. Su keliais sustojimais pagaliau privažiavom Žagarę. Jaudulys suintensyvėjo, nes visiškai nežinojau maršruto ir ką teks pamatyti. Lokys pasistengė ir suplanavo vaizdingą maršrutą. Daugumos vardų dar nežinojau, bet pietų metu Brigita pasiūlė atminties žaidimą vardams lengviau prisiminti, kiekvienas iš mūsų turėjo susigalvoti sau būdvardį, nebūtinai sau atitinkantį ir visi ratu turėjome kartoti kiekvieno vardą su atitinkamu būdvardžiu. Kusačius buvo man prieš tai visiškai negirdėtas žodis, o pasirodo jis gyvena mūsų pilve, todėl ąžuoliečiai prieš kiekvieną valgymą sudainuoja dainą Kusačiui nuraminti. Visi vieningai sudainavę "O, Kusačiau ... " vieningai pradedam valgyti, Žygio kulminacija tapo Romo įkritimas į vandenį su visais drabužiais ir telefonu. Kadangi pati kritimo nemačiau, bet viso to kaltininkais tapo Justina su Agne, visi linksmai pasijuokę žygiavome toliau. Romo nuotykis baigėsi laimingai, nes iki dienos galo išdžiūvo visi jo drabužiai (tikriausiai ir telefonas). Stovyklavietės įrengimas buvo vienas iš dalykų, kurio beveik buvau nedarius. Aprūpinti laužą sausomis malkomis buvo smagus dalykas, nes po to buvo šilta ir smagu sėdėti prie laužo iki išnaktų, valgyti ant laužo gamintą maistą ir prie to pačio laužo pasiklausyti Mariaus baisių istorijų.

Kamilė

Keliauju nuo mažumės, tad miegoti palapinėje susirangius į miegmaišį ar eiti tolimus atstumus man nėra jokia naujiena. Ir vis dėl to negaliu pasakyti, kad buvo nuobodu ar neįdomu. Atvirkščiai. Buvo tikrai linksma, jauku ir gera. Labai smagu, kad čia yra puoselėjamos tradicijos ir džiaugiuosi, kad vilnydamos per tiek laiko pakeliui nepaklydo.

Ar eičiau dar? Tikrai taip! Ačiū!

Živilė

Žygio frazė:

"Nuo scenos nulipo hipsterių karta - dabar ateina mąstantys žmonės" - kunigo žodžiai, kai stoviniavom prie bažnyčios, į kurią taip ir neįėjom.