Ąžuolų sezono uždarymas/atidarymas Agurkiškėse

Laikas: 2014-11- 29-30
Vieta: Agurkiškės
Dalyviai: Nomeda, Lukas, Marius L., Giedrius S., Justina, Greta, Eugenijus, Eglė Š., Tomas K., Vilma, Pagelba, Julija, Akvilė, Romytė, Justas K., Vaidotas, Andrejus, Rimas, Justas K., Mindaugas, Vytautė, Tomas V. ir kt.

Išaušo uždarymo diena. Grupelė organizuojančių ir kitų pagalbininkų susiruošia išvažiuoti nuo 119 k. link Agurkiškių sodybos. Pasiimam viską, ko reikia, susikraunam ir išvykstam link Agurkiškių. Niekas gerai nežino kelio, tad pirmasis ekipažas – aš, Vilma su Simuku ir Greta – pasitelkia navigaciją, o Andrėjus su Marium, Luku ir Nomeda važiuoja iš paskos. Iš pradžių viskas einasi gerai – Andrėjus, kažkiek žinodamas kelią, patvirtina, kad važiuojame teisingai. Tačiau keliukai darosi vis įtartinesni – ne tik asfaltuotas kelias baigiasi, bet net ir pakankamai normalus žvyro kelias pasikeičia į paprastą, mažai važinėjamą keliuką. Bet navigacija rodo, kad nuvažiuosim, tad važiuojam. Važiuojam, važiuojam ir... Kelias baigiasi! Pasirodo, navigacija klaidingai rodo – kelio jau čia turbūt seniai nebėra. Užtat pamatom, kad sustojom prie paminklo, skirto partizanams atminti ir įsiamžinam prie jo. Nusprendžiam, kad turbūt čia Google (nes naudojom Google maps) nuskaitė mano duomenis ir nusprendė, kad reikėtų mus nusiųsti partizanų kapo aplankyti.
Galiausiai navigacija perskaičiavo maršrutą ir iki pat kelio pabaigos tokių „čiūdų“ nebebuvo, tik kad kelias nuskilo nekoksai. Po paklaidžiojimų, surandam Agurkiškių pirtį ir pradedam krautis „šmutkes“. Šeimininkas viską aprodo ir išvyksta, ir mes pradedame ruoštis – degti krosnį, paruošti orientacinį, klijuoti ir kabinti nuotraukas konkursui, rengti „Ąžuoliukus“, blusturgį ir t.t. Susitvarkome gana greitai ir laukiame kitų. Vis tikimės, kad ir kiti bus atvažiavę su tokiais nuotykiais kaip mes, bet paklausus, kaip atvyko, vis sulaukėm atsakymo „viskas buvo gerai“. Dauguma dalyvių lyg susitarę atvyksta vienu metu ir prasideda didelis šurmulys, pasisveikinimai, džiūgavimai, o stalas pildosi įvairiomis gėrybėmis. Po tradicinio „Vargelio“ su duona ir gira, pradedamas balsavimas už sumuštinius bei nuotraukas. Visi paskatinami parduoti, iškeisti ar atiduoti nereikalingus, nebenaudojamus daiktus blusturgyje. Neužilgo po svečių atvykimo pradedamas organizuoti orientacinis – paskirstomos grupės. Aš būnu pirmoje grupėje su Nomeda, Vytaute ir Vytu, jau iš anksto buvome nusprendę, kad nebėgsim. Orientacinis nors ir nebuvo sunkus, bet buvo smagu, tiek mūsų, tiek kitoms grupėms. Grįžusius pasitiko sveikinimo šūksniai, muzikantai su būgnais ir armonika taip pat nuteikė gerai nuotaikai. Prasidėjo šokiai pokiai, o po jų – naujokų ir senių vaidinimai. Apie vaidinimus neišsiplėsiu – daug dalykų verčiau pamatyti nei išgirsti!
Toliau tęsėsi sumuštinio ir nuotraukų konkursai, kalbos, vaišės ir visa kita. Kai kurie pradėjo skirstytis miegoti, kiti, tarp jų ir aš, žaidėm Mafiją. Nusprendėm, kad Vilmai visuomet lemta būti Mafija. Deja, bet Mafija ir laimėjo, o vargšeliai miesčionys visus tris žaidimus buvo iššaudyti. Toliau tęsėsi kalbos ir diskusijos, tačiau aš, kaip jau dauguma kitų per daug norėjom miego.

2 diena

Po kelių valandų miego reikia keltis. Tačiau nevalia tinginiauti – dar reikia visiems išdalinti molinukus, o svarbiausia – gintarus. Nusprendus, kas ką gaus, patraukiam link piliakalnio, kur bus įteikinėjami gintarai. Pasiekę piliakalnį paskelbiami kandidatai į gintarus – Julija, Marius, Rimas ir Eglė. Po užduočių – laužo užkūrimo, dainų ir šokių, patvirtinam, kad kandidatai be abejo tinkami ir kaip pasitikėjimo ženklą įteikiama gintarus mūsų ketveriukei Ąžuolų. Sveikiname juos!
Toliau išdalinami molinukai, o kad sušiltume, žaidžiame virvę ir vartomės nuo piliakalnio. Kol grįžtame ir susiruošiame link namų, užgaištame daugiau, nei tikėjomės – bet buvo smagu! Išsicikucakinam ir su gera nuotaika išsiskirstome. Taigi, nežinojau, ko tiksliai tikėtis, nes uždarymas man buvo pirmas, bet dabar jau žinau - ne paskutinis!

Molinukus gavo:
Vinį - Orientacinio III vietos nugalėtojai
Lauželį - Orientacinio II vietos nugalėtojai
Auksinį medalį - Orientacinio I vietos nugalėtojai
Fotoaparatą - Justina, nes laimėjo nuotraukos konkursą
Cukrinę - Akvilė, už laimėtą sumuštinių konkursą
Ąžuolą - Marius, už tai, kad būtų stiprus vadas
Driežą - Julija, kad toliau gyvūnus mylėtų ir gydytų
Musmirę - Romytė, už ne kartą puikiai atliktas čiombės pareigas - kad toliau mus maitintų!
Kitą musmirę - Romas, nes per daug Romų
Mašiną - Andrejus, nes labai norėjo
Kerzą - Justina, nes prisipirko batų ir reikia atsarginio
Ledkirtį - Vytas, kad galėtų toliau po kalnus laipiot
Gilę - Vaidotas, nes jam tinka
Lėktuvėlį - Pagelba, kad toliau skraidytų
Traukinį - Kukis, kad parkeliauti būtų paprasčiau
Ledkirtį - Akvilė, kad galėtų po kalnus laipiot
Lėkštę kukulių - Tomas, kad pavalgytų
Uodegą - Eugenijus, nes jam tinka
Bokalą - Rimui, už sunkias išmušėjo pareigas, kad lengviau būtų
Skrybėlę su užrašu "Aukščiau galvą" - Greta, kad pasitikėtų savimi ir laikytų galvą aukščiau
Maisto dubenėlį - Giedrius, kad būtų sotus
Eurą - Paulius, kad teisingai į eurą pinigus perskaičiuotų

Gintaruotųjų Ąžuolų bendra nuotrauka - Eglė, Rimas, Julija ir Marius


Justina