Birželio 7-8 Ąžuolai statė žymeklį Lenkijoje

Laikas: 2014 - 06 - 07-08
Vieta: Šlynakiemis, Lenkija
Dalyviai: Vadas: Juozas Dapkevičius. Dalyvavo: Andrejus, Nomeda, Giedrius S., Greta, Justina, Albinas, Vytautas, Marius, Rimukas, Andrius Kukis ir kiti draugai

Juozo ilgai brandinta idėja pastatyti žymeklį Lenkijoje buvo pagaliau įgyvendinta. Vieta neeilinė – prie Jurgio Krikščiūno-Rimvydo žūties vietos (kapo) Šlynakiemyje, Lenkijos šiaurės rytuose. Šeštadienio rytą pajudėjome žymeklio vietos link, kur prieš porą savaičių jau buvo paruoštas pamatas žymekliui. Pasiekę tikslą, ilgai laiko nemarinavome, šiek tiek užvalgėme, ir sulaukę Rimuko, kuris iš Vilniaus gabeno žymeklio dalis, kibome į darbą (juk ne ilsėtis važiavom :) ). Vyrai tvirtom rankom kėlė, statė, jungė žymeklį iš dalių, tačiau ir merginos įnešė indėlį – maišė betoną, paveikslavo dirbančiuosius :) Per kelias valandas žymeklis buvo pastatytas, Rimas tik dar krapštė smulkmenas: tinkavo, lipdė, plovė.

Pietūs, valgyti vakarop, buvo prabangūs: Giedrius iš vakaro buvo priruošęs gardumynų. Vakare (diena tuo metu buvo ilga) dalis statytojų išėjo pasivaikščioti „po Windowsus“, o kiti liko ilsėtis prie laužo, dalijosi įspūdžiais, užkandžiavo ir mėgavosi bendraminčių kompanija. Vaikštantieji aplankė Punsko bažnyčią, Lietuvių kultūros namus, pabuvojo prie kelių nuostabių ežerų. Pablūdiję grįžome į stovyklavietę. Prieš miegą prie laužo skambėjo muzika (turime padėkoti draugiškiems kaimynams) ir krutinome užpakalius šokdami.

Sekmadieniui Juozas suderino ekskursiją po Jotvingių ir prūsų gyvenvietę. Šios gyvenvietės įkūrėjas Petras Lukoševičius papasakojo apie mūsų protėviams būdingus bruožus ir simboliką, prisiminėme pagoniškosios Lietuvos istorijos detales bei gyvavusius papročius, aplankėme medinę prūsų pilį. Visko, ką mums papasakojo p. Petras ir ką išvydome jo sodyboje, žodžiais perteikti neįmanoma. Jautėmės priartėję prie savo praeities, pakylėti. Atsisveikinant su gyvenviete, mus išlydėjo dailūs žemaitukai.

Dar aplankėme Šiurpilių piliakalnį, nuo kurio atsiveria plačios Suvalkų lygumos. Paskutinįkart pavalgėme ant ežero kranto, pasiprašę, kad vietiniai gyventojai mus prileistų trumpam atokvėpiui. Subaigę maisto likučius, pajudėjome namų link, džiaugdamiesi naudingai ir turiningai praleidę savaitgalį.


Nomeda