Gruzija

Laikas: 2013-07-08/22
Dalyviai: Andrius-Giedrius -Indre-Justas-Rytis-Tomas

Liepos 8 (Indre’s akimis)
Skrydis : Vilnius- Kiev-Tbilisi

Vėlavome (skrydis vėlavo Kieve) todėl atvykome į Tbilisi apie 2am. Andriaus gruzino draugo George brolio draugas mus paemė (už pinigus) ir su tokiu old school autobusiuku aprodė naktinį Tbilisi (nieko toks, gražus senamiestis, gražiai apšviestas), nuvežė į mūsų guest house pas Levan’a (Georgo brolį) kur iki 4am darėm jam pirkinių sąrašą… pavargę

Liepos 9 (Indre’s akimis)
Ryte (tiksliau po pietų, nes ilgai miegojome) svėreme maistą ir pakavome į maišelius. Pakeliui į kalnus sustojome tokiam restorane « sketa » kur valgėm tipo pietus, bet netyčia maisto užsipirkom per daug (už 200 lariu).. tas netyčia tai buvo tyčia mūsų vairuotojo padaryta ( gruzinai megsta puikuotis lužtančiu nuo maisto stalu), tai maistą take-away pasiemėm su savim į kalnus ir valgėm vakarienę ir pusryčius kalnuose: šašlykai, kebabai, salotos, kachiapuriai, kinchaliai, tradicinė duona… na žodžiu karališkai 

Gruzijos keliai : « n » kartu vos nesuvėžinom karvės ir asiliukų ! Ilgai dardėjom žvyrkeliais ( military highway) ir dar nepabaigtais tuneliais  Kažkur …. (patvirtink vade) mus « išmete » ir va dabar sėdim geriam arbatą, valgom tuos šašlus.. čia paliksim « zabrofske » ir ryt išvarysim i 3 dienu apšilimini žygį. Bus šikna jei dings zabrofske )

Vakaro atrakcija : akmenų pjovimo mašina 
Toks vyrukas atejo prie mūsų palapkiu stovyklavietes, pasiulė pas juos miegoti už 10 lariu, bet mes atsisakėm, bet nuėjome pasižiūreti jų tos mašinos

Liepos 10 (Indre’s akimis)

Rytas (10am ) : suvalgėm šašlus ir apie 11-12 pajudėjome link….. (vade ?) triju dienu žygeliui, uz kokių 3km susidūrėme su pirmąja kliūtimi – sugriuvusiu tiltu.. visas 15min svarstėme, kaip persikelti ir nusprendėme, kad reikia džiaugtis jog esame ne kitoje tilto pusėje ir apsisukome atgal, iš kur atėjome. Prie zabrofskes suvalgėm arbūzą… pavalgę nusprendėm jog užtenka šiandienai nuotykiu tad pasilikom ten ir deginomės :D juokauju, ejom į tą patį žygį tik iš kitos pusės – 12 km tokiu vieškeliu, prasilenkėme su keletu mašinų – džipais ir su sunkvežimiais vežančiais juodą barzdą barzdotais vienuoliais ir kitokiais vyrais, pasienio policininkais ir etc . Pasiekėme slenį tarp dviejų kaimų kur ir įsirengėme stovyklavietę. Tiksliau Andrius pastate 1 palapke ir valgyt virė, nes mes visi buvome išėję skautauti į rytdienos žygio pradžią.. Ten radome ledyno atliekas su tokia įdomia skyle ir kurią turėjome grįžti leistis su virve, BET PASIKO VYRAI :D :D

Liepos 11 (Rycio akimis)

Tai va, surado tušinuką, tai nepavyko išsisukti nuo rašymo. šiąnakt du kartus stiprokai nulijo, bet laimei, visi likom sausi. Daiktai taip pat. Pavalgę, nusprendem pasilengvinti sau žygeli ir į perėja sulipti be kuprinių. Po vakar dienos treniruotes su kuprinėm, šiandien ėjosi kur kas lengviau. Lipom stačiais šlaitais, sniego liežuviais, sulipom, rūko apsupti pavalgėm ir leidomės atgal. Grįždami palandžiojom po sniego urvus. Visai gerai dienelė praėjo. Rytoj anksti kelsimės, nes vietiniai gyventojais veš pavargusius turistus (mus) į kito žygelio starto vietą. Idomu bus pasižiūreti kaip mes 6 ir mūsų manta tilpsim į tą mažą « Niva ».
Vakare (Indre’s akimis):
Andrius virė valgyti, Justas patapo ligonis (Indrės džiaugsmui, nes ji pagaliau galėjo panaudoti vaistinėlę ) Justas kažkaip greit pasveiko tai nelabai daug nuotykiu buvo 
p.s pries atvažiuojant vietiniams, keliese (Indre, vadas, Rytis ir Giedrius) ėjome į kaimelį klausti dėl transporto iki civilizacijos, bet vyrai pasiko ir neplaukė per upę  (Gėda ) Juokauju, na neradom kur perbrist, o iki tiltelio toli, bet likimas mum palankus ir transportas mus pats susirado !

Liepos 12 (Giedriaus akimis)
Rytas : 7 ta kelėm ir pakuojam daiktus, laukiam Nivos 8 ryto, bet jų nera  Sakėm lauksim iki 9am.
Tai va, palaukėme, horizonte pasirodė baltoji, baltoji Niva. Nesenai nudažyta, ratlankiai spindintys ir lieti, vairuotojas su tamsintais « atckarikais », viena ranka ant vairo. Ant rankos spindinti « cepa ». Išlipo « tai ka vaziuojam » - rusiškai tare jis. Daiktų pas mus daug, Niva maža, sukrovėm kuprines į galą, mum vietų nelabai beliko tad teko spaustis- Indrė ant tašių, visi kiti susigrūdę, priekyje vairuotojas, Rytis ir Giedrius. Važiuojam « zabrozkes » ir džiaugiamės kad nereikės eiti peškom. Kai vairuotojas pamatė « zabroskes » mausus, jo veidas kryptelejo ar tiesiog sumažėjo laimės lygis. Užsegė Giedriui saugos diržą, nors « zabroske » buvo ant Ryčio ir jo kelių ir pajudėjome. Karvės ant kelio, kiaulės autobusų stotelėje. Stabtelejome užsipilti kuro, kuro kolonėlė – maisto prekių parduotuvė. Judam toliau. Privažiavome Kazbegi miestelį, nelabai mažas, važiuojam toliau, į miestelį esantį arčiau mūsų tikslo. Pagaliau bažnyčia esanti 2 km aukštyje. Suvalgėme « zabroskini arbuza ». Aplankėme bažnyčią, padiskutavome ar eiti tikslo link tą pačią dieną ir pajudejome. Sunkiai puškavome, bet… kilometrą aukštyn pakėleme. žinoma, beveik visą kelią lijo lietus, sušlapau. Rytis su Tomu ruoše mums puotą. Palapnojom ir ilgai nelaukę atsijungėm.

Liepos 13
Rytas kaip visi, nieko ypatingo. Rytis bandė taisyti MSR, nelabai sekės, bet didelio darbštumo dėka pakurė ta velnio mašiną  Nuo nakvynės iki meteo stoties nuėjom per 3,5val.Meteo stotis pasirodė jau kaip basecamp, stoties sefas malonus vyrukas, pasikalbėjom, prieme zabrofske, palinkejo sėkmės. Nuo meteo iki nakvynės vietos ėjom sunkiai, pašalom kojas, nakvynei kasėm aiksteles palapinėm, pora kastuvu ir galva sukasi. Aukštis 4400m  Ilgokai kuitemės, didžiąją laiko dalį skaudejo galvas ir pykino, bet vaistininkė išgelbėjo stebuklingomis tabletėmis