Penkiasdešimtmetis

Laikas: 2013-10-05/06
Vieta: Kapitoniškės
Dalyviai: Apie 130 ąžuoliečių ir svečių

Iš pradžių tai buvo tik gilė... Bet pasėta į derlingą žemę, ji prigijo, išaugo liaunas kamienas... Jį laužė visokios vėtros ir negandos, tačiau Ąžuolas, nors ir lepus medis, tačiau ištvermingas. Šiandien, mes jau turime visą Ąžuolą, kurį sudaro storas kamienas, o jo lapijos šešėlis dengia didelį plotą.
Nors ir toliau kaskart užpuola kokia neganda ar kirminas, mes tvirtai žinome, jog turime gilias šaknis.
Štai todėl mums labai svarbi ši šventė, nes ji įrodo tvirtą ryšį tarp šaknų ir naujai bręstančios gilės ant šakos. Būkime vieningi ir toliau aukime kartu.


Spalio 5 d.
12 val. Dalyvių registracija ir įsikūrimas. Pasiruošimo darbų pasiskirstymas
14 val. Oficiali dalis. Vėliavos pakėlimas
15.00 val. Svečių sveikinimai ir šeimininkų pasisakymai pagal temas
16.30 val. individualus užsiėmimai
20 val. Naktinis orientacinis
22 val. Pirtis / šokiai / video / foto paroda
24 val. Tortas

Spalio 6 d.
11 val. pusryčiai (kiaušinienė)
12.30 val. alpinistų trasa. Nedalyvaujantys trasoje, tvarkys patalpas
15 val. renginio uždarymas

Viskas vyko beveik pagal planą. Su mažais nukrypimais ir patobulinimais. Pakelta daug diskusijų sukėlusi vėliava, priimti sveikinimai ir dovanos nuo VU ŽK, KTU SA, KTU Alumni klubo, Goštautos, Lietuvos keliautojų sąjungos iš paties Jucevičiaus. Taip pat sveikino pirmieji ąžuoliečiai.
Dieną vaikai ir nevaikai lipdė molinukus, vyresni žaidė Tumbi-jumbi, šoko, žiūrėjo nuotraukas, video, laipiojo ant virvių, kūrė vėliavą iš skiaučių su palinkėjimais. Naktinis orientacinis greitas ir įdomus, jubiliejinis tortas didelis ir skanus. Vakare suorganizuota pirtis. O prie laužo dainos netilo iki 5 ryto.
Klasiška kiaušinienė pusryčiams ir jubieliejaus uždarymas. Tvirtai žengiame į šeštą dešimtį.

Greta


“Sugriuvo” daug buvusių turizmo tvirtovių (jau nėra Kauno turistų klubo) ir malonu, kad Ąžuolas pergyveno visas negandas, gyvuoja, klesti ir sulaukė garbingo jubiliejaus. Linkiu Ąžuolui sėkmės jo antrame penkiasdešimtmetyje.

Gediminas Lakiūnas

Pagal seną legendą šįmet Ąžuolams (sekcijai, korporacijai, klubui,
būreliui...) sukanka 50 metų. Nei daug, nei mažai ar ne? Kai aš
prisimenu, kiek visko įvyko, kur buvom nuėję, kur užlipę ir kur įlindę,
kai buvom kartu, tai pradedu galvoti, kad man sapnuojasi, kad visa tai ne apie mane, kad aš tik norėjau, kad taip būtų. Po to mes kažkur dingome, užsiėmėme kitais reikalais, pradėjome gyventi kaip kiti... Susitinkame tik kartais, vis rečiau, tik ypatingomis progomis ir, deja, jau ne visi.

Bet Ąžuolai gyvuoja ir šiandien, smagu ir miela pamatyti senus draugus ir bendraminčius, tiesiog mielus žmones. Nes su kitokiais penkis, dešimt ar dar daugiau metų kartu nebūtum.

Vytenis (kadangi ne vienas toks buvo) Kulakauskas



Štai ir išaušo gražus, spalio 5 rytas. Kas ratuoti, kas trazuojant, visi skubėjo į Kapitoniške, kur Ąžuolai šventę šventė.:)
Mūsų ekipažas atvyko 12 val, tada kada ir turėjo prasidėti oficialioji dalis. Kaip ir visada atvežtas gėrybes sunešėme ant bendro stalo ir ėjome padėti organizatoriams. Pirmoji zonderių komanda atvykusi aptvarkė ir paruošė namelius atvykstantiems būrelio nariams, tvarkė patalpas, kuriose turėjo vykti visas renginys.
O žmonės iš visų kampelių plaukė į šią nuostabią šventę. Besidžiaugdami šiltu oru ir rudeniška saulute laukėme, kada bus pakelta būrelio vėliava ir garbaus jubiliejaus šventė bus pradėta. Tradiciškai visi sustojome į ratą, laužėme duoną, gėrėme girą ir dainavome dainą "mes vargstam vargelį". Po to sekė garbių svečių sveikinimai tarp kurių buvo mūsų geri draugai: KTU atstovai, VU ŽK, būrio įkūrėjęs Juozas Dapkevičius ir kiti bičiuliai. Visi linkėjo daug kelionių, daug narių ir nepaliaujamos energijos :)
Būrelio vadas - Valentas,visiems padėkojo už suteiktas dovanas ir gražius linkėjimus.
Oficialiai pradėjus renginį, visas šurmūlys persikėlė į pagrindes patalpas, kuriose buvo galima įsigyti ką tik iš spaustuvės, dažais kvepiančių dainynėlių, Ąžuolo amblemų bei ženkliukų. Kas pirkosi naują atributiką, kas bendravo su seniai matytais draugais, kas vaišinosi, o kas ruošė kalbas, kurias turėjo sakyti. Laikas bėgo greitai, susirinkę ąžuoliečiai šenkučiavosi, vaikščiojo po Kapitoniškių stovyklavietę. Į pavakarę vyko šokiai, dainos, vaikai galėjo prisidėti prie būsimų molinukų gaminimo, nes Eglė juos mokė, kaip reikia lipdyti iš molio kokį nors dirbinį.
Giedriukas ir Kukis Kauno marių papėdėje kūrė laužą ir statė pirtį, į kurią vakre rinkosi drąsiausieji ąžuoliečiai. Kiti štai nariai nusprendė pažaisti ąžuolietiškąjį futbolą – „Tumbi – jumbi“. Varžybų treneris buvo Edas, kuris laikydamasisi visų taisyklių sąžiningai teisėjavo visų varžybų metu.
Apie 11 vakaro buvo uždegtas tortas su užrašui „50“, kaip ir kiekvienas jubiliatas, taip ir tada būrelio vadas užpūtė žvakutes. Senieji nariai, taip pat padovanojo naminį toratą naujajai ąžuolo tarybai už puikiai surengtą penkiasdešimtmetį. Iki pat ryto vyko ilgi ir linksmi pokalbiai, dainos, laikėsi džiugi nuotaika. O viską pasaldino Lino Kulakauso ryte kepta kiaušinienė. Kuri nei vieno nepaliko abėjingo.
Taip ir praėjo ilgai lauktas ąžuolo gimtadienis. Dižiausi sveikinimai ir padėkos žodžiai Ritai, Valentui, tarybai ir visiems prisidėjusiems, kurių dėka turėjome smagią ir gražią šventę.

Monika Vanagaitė



Nuotraukos galerijoje