Baidarėmis po apsemtą Rusnę

Laikas: 2013-01-05/06
Vieta: Rusnė, Šilutė
Dalyviai: Justas Kavaliauskas, Justas Ratata, Arvydas Valaitis, Paulius Lokys

Vakare sulaukiau skambučio plaukti į užsemtas potvynio teritorijas Rusneje ir Šiluteje. Plaukimas nusimatė pavojingas, neaiškiomis vietomis, gyliais,kliūtimis, ledų sangrūdomis, šaltu, vėjuotu oru - ko gero mus tai ir patraukė. Pagrindinis tikslas buvo apiplaukti bent vieną tikrai užsemtą trobą (apiplaukėm dvi).

Ankstų rytą meginam įsibrauti į 119, nepavyksta be dokumentų. Skambinam barakiniams tarybininkams, atsiliepia neišsimiegojęs kibernetikas Tomas. Kraunamės laivus ant volvo stogo. Autostradoje Arvis po vakarykščių šėlionių apsnudęs, mėgino panert į sapną, volvo vadyla Ratata atidarė langą į kurį buvo įsirėmusi Arvio kakta, jam tai visai netrukdė :DBevažiuodami pamatėm, kad vienas laivas atgal slenkasi, sustojom ir apžiurėję pamatėm, kad atlošas nuo vėjo atsilenkęs.

Pakeliui kareivis Arvis liepia pasiimti leidimus iš kariškių, nes būsime pasienio teritorijoje. Nuvykus į Pagėgių štabą, mus per garsiakalbį pakviečia užeiti, užėjus liepia trims dingti, o vienam pasilikti. Paklausia mūsų, kur vyksim, per kameras pamatė baidares, domisi ar plauksim. Išgirdę Rusnę ir Šilutę supyksta ir pradeda aiškinti apie ekstremalumus ir gyvybių praradimo pavojų, nusprendžiam šalintis. Apmąstėm taktiką - varom į sekantį postą, ten paliekam mašiną atokiau, sakom - pasivaikščiot žygeiviai eina, ir irkluojam Šilutės laukais be leidimų.

Pirmi iriasi juokingi, sprindis gylio, matai pievą, mėgini apiplaukti spygliuotas laukuose esančias tvoras. Priplaukiam sniego ledo salą, mėginam ant jos prisiparkuoti, sėkmingai, tik iš trečio karto. Pašaudom petardų ir lekiam toliau. Pjaustom ledo gabalus su baidarėmis, žaidžiam, kol temti pradeda. Plaukiam ieškoti kranto, pakeliui apiplaukiam dvi apsemtas sodybas, plaukiam į kažkokį keistą fabrikėlį, pasirodo ten yra sena elektrinė užtvanka. Malkų mažoka, salos centre trijų kelių sankryža, visi keliai dingsta į vandeniu užsemtus laukus, kur gylis nuo keliu iki irklo nesiekimo.

Vienas laivas išplaukė į kitą salą malkų ieškoti, mes su Ratata išplaukėm ir skynėm pagaliukus nuo medžių. Darydami antrą pagaliukų reisą, išgirdom motorkę, ji atpaukė į mūsų salą. Papasakojau kaimo žmogeliui, ką mes veikiam, jis pasiteiravo, ar neišprotėjom ir sakė, kad jam nerūpi, ką mes veiksim. Tada prakalbom apie malkas. Kavaliausko ir Arvio ekipažas mėgino apsemtoje troboje nusipirkti malkų, bet moteriškė tik pamurmėjo ir užtrenkė duris. Mūsų motorinis draugas užklausė - "tai ką, ta rusė nedavė jum? varom pas mane, duosiu - man negaila". Pasitarėm, kad plauks Arvis. Už pusvalandžio grįžo mūsų duetas, tolumoje matėsi Arvis sėdintis ant rąstų krūvos motorkėje. Mėginom duoti dvidešimt litų už kurą ir gerą širdį - neėmė nei cento - "man negaila, būkit tik nesušalkit".

Vakarojom ilgai, kepėm vištą marinuotą prieskoniuose... Pernakt tik pusę malkų sukūrenom, naktį dar fejerverkų pašaudėm, turėjo keistokai atrodyti laukuose šviesuliai. Ryte pabudę pradėjom slampinėti, kurti laužą.... Visur balta, sakau chebrai - bėda nusimato, juk ten, kur plaukėm, dabar ledas apsnigtas. Arvis pakapojo, sako lengvai prasikerta, pasiūliau jam pakapot pritūpus, kad būtų žemai kaip baidarėje, tai vos irklo nesugadino bekapodamas nesėkmingai.

Susikrovėm daiktus ir trupindami ledus įrėmės motorinio draugo salos link. Matėm, kaip jis ryte kapojo ledus kranto link. Persinešėm per salą laivus, užėjom pas motorininko žmoną vandens, paklausė, ar vyro nesutikom, jis į miestą išplaukė pro senas kapines gretimoje saloje. Per ledų paliktas proskynas įrėmės į krantą, iš ten - autostopu paimti mašinos. Sušalom, sušlapom, išbadėjom ištroškom - apsipirkom ir išvykom namo.
Paulius Lokys



Ketvirtadienis - dar akordai ir Jonas,
Justas ir pokalbis telefonu.
Rusnė apsemta ir Šilutė galioja,
Ryt sėsim į baidas ir irklu mojuosim.

Imti baidas, į konfą rašyti,
Kavaliauskas jungiasi, Arvis taip pat rįžtasi.
Rytas vėjuotas, kraunamas laivas,
Šprotai, paštetas, ekipažas dar blaivas.

Armoškės garsai drąsko kolonkes,
Baidarės atlošas autostradoj atsilenkia,
Švilpia vėjas į Arvydo veidą,
Niekas neklausia, ar jam to reikia.

Atvykus į vietą dar skambėjo armoškė,
Pirkom batono, koncervinių šprotų.
Pirkom ir tą, kur nepradaryta,
Su velniu kolkas neišvarytu.

Pasienio leidimai, kariniai pikti,
Kiti - dinkit iš vaizdo, o tu vienas lieki.
Palaukit chebryte, potvynis - rėkia,
Negausit leidimų, ten gyvybes padėsit.

Cypa cypa vištelė per arimą,
Vieniems tik tai gylis, o Lokiui arimas.
Justai du, ir Arvis pykčio nelaiko:
"Kuda" Loky? Juk mes vis dar baidoj!

Irklais į cechą, krantą ten rasim.
Malkų nėra tik, ir valtis su rąstais,
Senis nepiktas - "vaikai, ar nešalta?",
Būkit, nesvarbu - aš iš ten, kur apsemta.

Rytas - tamsu, Justas riaumoja,
Rėkiu aš, jisai pats taip primokė.
Anie du sulipę - "ateik bus šilčiau";
Kažkur jau matyta, kuo baigės - nežinau.

Laužas kūrenas, visi dar pabalę,
Ten buvo vanduo, dabar tiktais ledas.
Plaukti nesnori, bet ryt reik į darbą.
Varom pas tą, kur gyvena apsemtas.

Ledas po ledo, tuoj sieksime salą.
Valtnyko nėra, žmona vĄndens davė.
Plaukit vėžiom, jas vyras išplaukdė,
Ten prie kapų, tiesiai per lauką.

Grįžo berneliai visi su galais,
Pirštai pašalę, bet svarbiausia galai!
Grįžta Lokys ir armoškės garsai,
Šprotai, batonas, Arvis ir du Justai...

Paulius Lokys


Šiaip šitą žygelį su baidom į potvyį tai aš dariau, o Lokys tik į konfą parašė.

Tai buvo taip. Plaukėm pirma su volvo į Pagėgius, ten negavom leidimų, tada plaukėm su volvo į kažkokį kaimą, kad kitoje užkardoje gautume leidimą, bet nusprendem - (...) mum jo išvis reikia. Tada su volvo plaukėm į Šilutę, o tada su volvo jau ir nebeplaukėm, mat plaukėm su baidarėm. Vienu momentu pakilo vėjas, bangos, galvojom paskęsim, nes per baidą bangos ritosi, žodžiu, išgyvenom. Vakare nebuvo malkų, viena baida išvarė į kitas salas malkų, mes su Lokiu likom. Atvarė senis su motorine valtimi. Tas senis paėmė Arvį, nuvarė į kažkokią salą, ir atvežė malkų. Tada buvo vakaronė.......

Ryte pavalgėm ir bandėm plaukti, o per naktį pašalo ir ledo buvo kokie 2 cm, tai plaukti sunku, bet nieko, plaukėm, skaldėm, taranavom ledus. Įsibegėji su baida ir kali į ledą, vieną baidarę ledlaužiu, kitą - kirviu pavadinom. Nuvarėm į tą salą, iš kur malkas senis su motorke vežė, ten nuejom į triobą. Trioba iš išorės atrodo kaip naujos statybos, bet viduje tai gryna trioba. Triobos gyventoja davė išgerti (vandens), po to paprašėm, kad duotu bambalį (vandens), tai davė. Išplaukėm į kitą salą, iš kurios yra susiekimas su žemynu. Iš ten nuvarėm ieškoti volgos. Baidos liko krante su Justu ir Arviu, o Justas ir Lokys išvarė volvo. Justas sutranzavo toyota avensis, jį nuvežė iki volvo, tada Justas volvo nuvairavo iki Justo su Arviu, pakeliui paimdamas Lokį. Susikrovėm baidas ir plaukėm su volga į Kauną.

Justas Ratata