Facebook


Videoteka


Wiki


Metraščiai  
Titulinis » Metraščiai  » 2012    
 
 

Pasaka apie žygeiviškas Kalėdas

Laikas: 2012-12-22/23
Vieta: Dzūkija
Dalyviai: Vadas Edas Nedobežkinas, Akvilė Gerulskytė, Justas Kavaliauskas, Linas Kulakauskas ir Snukė

Tobulas oras – saulutė, purus sniegas ir lengvas vėjelis.

Romiai palaukėje vaikštinėja šokolado spalvos briedžių porelė.
Protingas šuo Snukė mygom pasikloja sau minkštą patalą visose vietose, kur besustotume – ant ežero ledo, raisto pusnynuose.
Karštas šokoladas puodelyje ir nakvynė prie radiatoriaus Rudnios mokykloje.

Raisto magija – mažos pušaitės, gailių kolionijos, užšalę ežeriukai, riebi zylė, didelių ir mažų Dzūkijos miškų gyventojų pripėduoti pėdsakai, skruostus žnaibo gaivus vėjelis, o daugiau – tik ramuma ramuma, komiški draugų prisiminimai iš kalnų ir saulėje mirguliuojančios lengvos snaigės.

Ir jautiesi kaip pasakoje, kai, ryškios mėnesienos apšviestas, iškyla geležinkelio pylimo miražas. Kai kvartalinė mistiškai nuveda į neįžengiamą eglyną. Kai regi, kaip spindi sniegas naktį mėnesienoje, o Edas bando gąsdinti vilkais. Kaip gera po kelių valandų naktinio čiuožimo miške atrasti vėžes, o jų gale – mėnesienos apšviestą kaimą su keliom spingsulėm. Pasibeldus į vieną iš trobų – būti pakviestiems sušilti ir išgerti arbatos, kur šeimininkų anūkas pasirodo besąs keliavęs į kalnus. Svečių laukiantys pyragai, kuriais nukrautas suoliukas – jo darbas, o močiutė nevynioja į vatą - vasarą kieme linguoja mažiausiai du šimtai anūko sodintų jurginų.

Kai sėdi šiltoj troboj Vydeniuose, kai visi numatyti kilometrai ir dar daugiau jau įveikta, spragsi ugnis, o už lango siaučia pranašautoji pūga - jauti , kad pasaka dar nesibaigė. Ir tik ryte, pradėjus mojuoti kastuvu, kad atsikastum kelią iš sodybos, įsėdus į autobusą Varėnoje ir iš miškų glūdumos važiuojant link vis didesnių miestų, jauti, kad ši pasaka jau eina į pabaigą. O įvažiavus į Kauną ir pamačius su prekybos centrų maišeliais skubančius žmones, išlipi iš autobuso lyg uždarydamas duris į Narniją, bet tau jau niekas nebaugu, net jei pati žiema imtų ir pasibaigtų – nes šią pasaką jau visada nešiosiesi su savimi.

Akvilė

Nuotraukos galerijoje

Į viršų